Nagrinėjant vitamino D istoriją, paaiškėjo, kad žuvų taukai, kaip vitamino D preparatas, vartojami nuo 1920 m. Netgi nuo vėžio saugančios vitamino D savybės, apie kurias šiandien daug diskutuojama, pastebėtos jau 1980 m., tiriant gyvūnų ląsteles.
Žinomos 4 vitamino D formos – lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4).
Žmogaus organizmui svarbiausios – ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Tačiau vis dėlto nei vitaminas D2, nei D3 nėra aktyvūs, biologiškai veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, yra 1,25-(OH)2D3 (kalcitriolis), susidarantis metabolinių procesų metu žmogaus organizme.
Kad susidarytų veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, reikalingi du metabolizmo keliai. Vitaminas D, į organizmą patekęs su maistu ir susintetintas odoje iš 7-dehidrocholesterolio, turi būti du kartus aktyvuotas, katalizuojant fermentams hidroksilazėms. Pirmoji aktyvacija vyksta kepenyse, antroji – inkstuose. Vieną kartą aktyvuotas vitaminas D rodo vitamino D sankaupas žmogaus organizme, kurias galime ištirti, t.y. nustatyti 25-hidroksivitamino D-kalcidiolio kiekį kraujyje.
Antrą kartą aktyvuotas 25-hidroksivitaminas D virsta veiklia vitamino D forma kalcitrioliu. Vitamino D aktyvios formos susidarymą reguliuoja kalcio ir fosforo koncentracija, paraskydinių liaukų hormonas, ir šiandien aktyviai nagrinėjamas poreikis įvairiose organizmo ląstelėse, kuriose randama vitamino D receptorių.
Puikiai žinomas klasikinis vitamino D poveikis ir svarba kauliniam audiniui, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo jonų rezorbciją plonojoje žarnoje, kalcio ekskreciją inkstuose, skatina kaulo mineralizaciją, aktyviai dalyvauja kaulinio audinio metabolizme. Tačiau šiandien vis labiau domina neklasikinės vitamino D galimybės. Aktyvuotas vitaminas D reguliuoja genų transkripciją ląstelėse per branduolinius didelio afiniteto vitaminui D receptorius, todėl yra gyvybiškai svarbus normaliai žmogaus organizmo fiziologijai, ląstelių proliferacijai ir diferenciacijai, taip pat pasižymi imunomoduliuojamuoju ir uždegimą slopinančiu poveikiu.
Tyrimai įrodė, kad kompensuodami vitamino D trūkumą mažiname tokių ligų, kaip rachitas, osteopenija, osteoporozė, grėsmę ir geriname jų baigtis. Vitamino D stoka siejama su metabolinio sindromo, arterinės hipertenzijos, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, viršutinių kvėpavimo takų, gripo, įvairių autoimuninių ligų išsivystymo rizika. Diskutuojama, ar vitaminas D turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui, nuotaikų svyravimui, net nutukimui. Įtariama, kad mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš autizmo priežasčių.
Simptomų komplekso, rodančio vitamino D nepakankamumą, nėra. Tai asimptominė būklė, tačiau yra tam tikrų nespecifinių simptomų, kurių dažniausi – raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, kūno masės didėjimas. Jei pacientas skundžiasi šiais negalavimais, reikėtų pagalvoti apie vitamino D trūkumą.
Šiuo metu nėra visuotinio sutarimo, kokia yra optimali vitamino D koncentracija: įvairiuose populiaciniuose tyrimuose vitamino D normos svyruoja – 8–40 ng/ml.
Tačiau šiandien ekspertai rekomenduoja vis didesnes vitamino D koncentracijas – net 60 ng/ml, nes didesnė jo koncentracija siejama su retesniais įvairių ligų atvejais. Pvz., rachito prevencijai pakanka 20 ng/ml, tačiau siekiant prevencijos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, CD ar įvairių autoimuninių ligų reikėtų gerokai didesnio vitamino D kiekio. Dauguma ekspertų apibrėžia, kad vitamino D trūkumas nustatomas, jeigu jo yra mažiau nei 20 ng/ml, nepakankamumas – esant 20–32 ng/ml, pakankamas kiekis – 33–80 ng/ml ir perteklius – daugiau kaip 100 ng/ml.
Kad sukauptume pakankamą vitamino D kiekį, šviesiaodžiams saulėje reikėtų pabūti apie 15–30 min., iki pirmo odos paraudimo, du tris kartus per savaitę vasaros metu, nenaudojant apsauginių kremų. Sezoninis vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugebės pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – ne. Dėl to ir kalbama, kad vyresniems žmonėms vitamino D poreikis yra daug didesnis.
Vitamino D yra riebiose žuvyse, žuvų kepenyse. Jo sintezė odoje gali būti susilpnėjusi dėl tam tikrų veiksnių, kurie mažina UVB spindulių prasiskverbimą ir intensyvumą: dėl drabužių, naudojamų apsauginių kremų, tamsios odos pigmentacijos, metų laiko ir geografinės padėties.
Net ir valgant produktus, kuriose yra vitamino D, norint pasiekti šiandien rekomenduojamas paros dozes, turėtume suvartoti itin didelius šių produktų kiekius. Pvz., kad gautume 1000 TV paros vitamino D dozę, per dieną reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių ar 300 g lašišos arba 1 kg tuno ar išgerti 10 stiklinių pieno praturtinto vitaminu D. Todėl, vengiant saulės dėl kancerogeninio poveikio odai ir esant nepakankamam kiekiui maiste, patikimiausi vitamino D šaltiniai – papildai.
Pagal Europos bendruomenės mokslinio komiteto rekomendacijas, kurios, daugelio ekspertų nuomone, gerokai pasenusios, vyresniems kaip 65 metų žmonėms rekomenduojama vitamino D dozė 400 TV/p., įprastinė dozė suaugusiems – 200 TV/p., šiandien leidžiama maksimali dozė suaugusiems 2000 TV/p. JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, saugi maksimali vitamino D dozė – 2000 TV/p. Kanados vėžio draugija rekomenduoja maksimalią 1000 TV/p. vitamino D dozę. Tačiau dideles dozes reikėtų rinktis atsargiai, nes galimas perdozavimas ir pavojinga hiperkalcemija, todėl reikėtų atsižvelgti į gretutines ligas, ypač inkstų funkciją, vitamino D metabolito – 25 - dihidroksivitamino D (kalcidiolio) koncentraciją kraujyje.
„Džiugu, kad Tarptautinis osteoporozės fondas paskelbė naujas rekomendacijas – sveikiems pagyvenusiems asmenims rekomenduojama 800–1000 TV vitamino D per parą, o nutukusiems, sergantiems osteoporoze ir mažai būnantiems saulėje žmonėms – 2000 TV/p.“, – sako I.Gailytė.
Vieningai sutarta, kad tikslingiau vartoti cholekalciferolį – D3, o ne ergokalciferolį – D2, nes, vartojant D3, didesnis 25(OH)D koncentracijos kiekis išsilaiko ilgesnį laiką. Tai siejama su didesniu jautrumu vitamino D receptoriams, be to, D2 siejamas su toksiškumo atvejais praeityje. Vitamino D preparatai gali būti 4 rūšių – aliejiniai, vandeniniai, spiritiniai ir spiritiniai-vandeniniai. Spiritinių, spiritinių-vandeninių vartoti nerekomenduojama. Vandeniniai, palyginti su aliejiniais, 5 kartus greičiau rezorbuojami žarnyne ir 7 kartus intensyviau kaupiasi kepenyse. Ekspertų nuomonės skiriasi, efektyvūs yra tiek aliejiniai, tiek vandeniniai preparatai, tik aliejiniai nerekomenduojami, kai pacientas linkęs viduriuoti, serga kepenų, kasos ligomis.
Siūloma apskaičiuoti pradinę preparato dozę, nes rekomenduojamos dozės skirtos reikiamam vitamino kiekiui palaikyti, o, norint koreguoti didžiulį vitamino D trūkumą, reikėtų vartoti didesnes vitamino dozės. Dozę apskaičiuoti galima atsižvelgiant į tai, kad apytiksliai 2–4 mėnesius vartojant 1000 TV/p., 25(OH)D – kalcidiolio koncentracija kraujyje padidėja 10 ng/ml.
Atkreipkite dėmesį, kad vitamino D ypač trūksta vyresnio amžiaus ir osteoporoze sergantiems žmonėms. Specialistai ragina imtis aktyvesnės profilaktikos ir gydymo taktikos, nes kol kas dauguma gydytojų ir jų pacientų dar iki galo nesupranta šios problemos svarbos.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę