){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įprastoje aplinkoje – tikslesni duomenys
VĮ „Šančių poliklinika“ direktorė-vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė, turinti ir homeopatės licenciją, pastebi, kad arterinė hipertenzija – labai daug tautiečių kamuojanti bėda. Lietuvoje ši liga vargina apie trečdalį suaugusių žmonių. Daugiau nei pusei 34–64 metų asmenų diagnozuota arterinė hipertenzija (59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų), vyresnio amžiaus žmones ji vargina dar dažniau.
Kiekvienam pas šeimos gydytoją apsilankiusiam pacientui turėtų būti pamatuotas arterinis kraujo spaudimas. Tačiau teigiama, kad, kraujo spaudimą matuodami namuose, sužinotume patikimesnius duomenis.
„Svarbiausia kraujo spaudimą matuotis tam pasiruošus, atsipalaidavus. Tai vertėtų daryti 2–3 kartus kas 5–10 minučių nusiraminus, atsipalaidavus. Pirmąkart matuojant kraujo spaudimą, tikėtina nemaža paklaida dėl jaudulio. O, matuodami kraujo spaudimą antrą ir trečią kartą, gauname tikslesnius duomenis“, – sakė Z.Česnavičienė.
Kokios yra ribos
Visų pirma žmogus turi žinoti, ar jo kraujo spaudimas nėra padidėjęs. Normaliu laikomas kraujospūdis 120/80, kritinė arterinio kraujo spaudimo riba, kai reikia pradėti gydyti, laikytas 140/90 mm Hg. Naujausiais duomenimis, siūloma pradėti gydyti ir 130/85 mm Hg kraujo spaudimą, ypač jeigu pacientui yra rizikos patirti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų.
„Jei žmogus gerai jaučiasi, nejaučia jokių sutrikimų, kraujo spaudimo neverta kasdien matuoti po kelis kartus per dieną. Jei pradeda varginti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, nemalonūs pojūčiai širdies plote fizinės ar emocinės įtampos, o vėliau ir ramybės metu, būtina kelis kartus per dieną ilgėliau – bent porą savaičių – matuotis kraujo spaudimą. Tai reikėtų daryti ir žmonėms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, koreguojamas vaistais. Jiems kraujo spaudimą vertėtų matuotis kelis kartus per parą skirtingomis aplinkybėmis – ryte, dirbant sunkesnį darbą, susijaudinus, išgėrus vaistų“, – sakė Z.Česnavičienė.
Medikai ragina: jeigu kelis kartus atsitiktinai pasimatavęs kraujospūdį žmogus sužinojo, kad jis buvo aukštesnis negu 140/90 mm Hg, jam būtina eiti pas gydytoją išsitirti. 10 proc. atvejų padidėjęs kraujospūdis yra kitų rimtų ligų simptomas, tarkim, inkstų, širdies arba endokrininės sistemos.
Pokyčių dėsningumai
Kraujospūdis nėra vienodas, jis priklauso nuo įvairių dalykų: paros laiko, žmogaus aktyvumo, fizinio krūvio ir emocinės įtampos, net nuo aplinkos temperatūros, Mėnulio fazės, užtemimų.
Gydytoja pabrėžė, kad sveikam žmogui kraujospūdis svyruoja natūraliai, padidėja fizinės ir nervinės įtampos metu, sumažėja ramybės būsenos, atsipalaidavus, miegant. Sveikam žmogui padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas greitai normalizuojasi, o, sutrikus jį reguliuojantiems veiksniams, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs ilgą laiką.
Dieną kraujo spaudimas priklauso nuo žmogaus protinės ir fizinės veiklos. Natūraliai aukščiausias jis būna 11–13 val. Naktį kraujospūdis natūraliai sumažėja beveik penkiolika procentų aktyviems ir apie penkis procentus nesikeliantiems iš patalo žmonėms. Tai – biologinis arterinio kraujospūdžio kitimas. Daugiau kraujo spaudimas naktį sumažėja rūkaliams, kadangi naktį jų organizmas negauna nikotino. Prabudus kraujo spaudimas natūraliai padidėja. Tai nutinka ir dėl nedidelių veiksnių. Pavyzdžiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padidėti dalykinio pokalbio metu, po nemigo nakties.
„Arterinė hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – tai yra kai dažnai matuojant, kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg ir būna didesnis“, – akcentavo Z. Česnavičienė.
Žodžiu, jei žmogus aktyviai dirba fizinį darbą, sportuoja, patiria stresą, tumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, padažnėjęs širdies ritmas yra normalus dalykas. Po fizinio krūvio kraujospūdis turėtų normalizuotis per 15–20 minučių.
Didžiausi rizikos veiksniai
Kraujo spaudimui įtakos turi ir mūsų mitybos įpročiai. Kava, stipri arbata, karštas maistas, aštrūs patiekalai, druska, imbieras, kai ką ir saldumynai tonizuoja, didina kraujo spaudimą. Tie svyravimai nebūna dideli, nuo maisto kraujo spaudimas gali padidėti 10–20 mm Hg – kompensaciniu lygiu.
Vasarą daug išprakaitavus ar ilgai pasikaitinus saunoje, kraujo spaudimas gali kristi. Taip nutikti gali susirgus, ypač viduriuojant.
Nikotinas gali padidinti sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, ir šis poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisdešimties minučių. Reguliariai rūkant – maždaug vieną pakelį per dieną – net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs.
Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali būti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių.
Neabejotinas arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas (jis aktyvina simpatinę nervų sistemą, ir dėl to kyla kraujo spaudimas), persivalgymas, antsvoris, nejudrumas.
Gyvensenos reikšmė
„Tautiečiams labai svarbu žinoti, kad lengvi mankštos pratimai, bėgiojimas, aktyvus pasivaikščiojimas, žvejyba, grybavimas, bet koks lengvas fizinis krūvis padeda atsilaiduoti ir reguliuoja kraujo spaudimą. Krūvio metu pradžioje kraujo spaudimas gali šoktelėti, bet greitai normalizuojasi“, – sakė Z. Česnavičienė.
Kaip efektyviai kraujo spaudimą reguliuoti padeda fizinis krūvis, įsitikino ir šio rašinio autorė. Kai darbe tvyrojo labai sunki atmosfera, pastebėjau, kad mano kraujo spaudimas 10–30 proc. padidėjęs – siekia 180–100mm Hg. Nors medikai skubiai paskyrė kraujo spaudimą reguliuojančių vaistų, pastebėjau, kad ir be jų po apsilankymo baseine kraujo spaudimas tapdavo normalus. Tad iš karto po darbo grįždavau namo, pavalgydavau, pasimatavusi kraujo spaudimą ir įsitikinusi, kad jis padidėjęs 15–30 mmHg, važiuodavau į sporto klubą. Valandą pasportavus arba tik plaukiojus namuose, kraujo spaudimas vėl būdavo idealus ar net mažesnis negu norma. Taip baseinu ir sporto sale gydžiausi kelis mėnesius. Situacija pasikeitė, pasikeitus tiesioginiam mano vadovui. Nuo tada tikiu, kad sportas ir baseinas gydo ne prasčiau negu vaistai.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę