){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Tas dienas lydi geriausi prisiminimai. Buvau labai prižiūrėta, jutau nuoširdų gydytojų ir sesučių rūpestį, palaikymą. Slaugytojos labai geros, kelis kartus per dieną pakalbindavo, paglostydavo, už rankos palaikydavo. Jutau didelę meilę, švelnumą. Apie operaciją daug nekalbėjo, tik užsimindavo, kad man sunku gyventi, reikia operuoti. Kas ta operacija neįsivaizdavau, tad ir nebijojau“, – sakė trakietė Aldona Andrejeva, vėliau tapusi Čečiurko. Jai buvo 14 metų, kai teko operuotis.
Nuo 10 metų mergaitė pradėjo dusti, jai sunku buvo lankyti mokyklą. Nustatę širdies skilvelių pertvaros defektą, gydytojai pasiūlė ją vežti operuoti į Maskvą, bet kur ten tokia kelionė kaimo žmogui! Vėliau nuspręsta operaciją daryti čia, Lietuvoje, Vilniaus 3-iojoje klinikinėje (dabar – M.Marcinkevičiaus) ligoninėje. Į Lietuvą atvykus akademikui E.Mešalkinui, mergaitę operavo medikų komanda, kurioje dirbo tada dar jaunas chirurgas, o šiandien akademikas profesorius Algimantas Marcinkevičius, kiti vėliau legendomis tapę Lietuvos gydytojai.
Aldona sakė, kad prieš operaciją nerimo nejautė, net džiaugėsi – pagaliau ji rimtai gydoma, medikai tokie malonūs. Kada ją tiksliai operuos taip pat nežinojo, medikai to nesakė, artimieji – taip pat. Kelias dienas tikėjosi pati įslinkti į gydytojų kabinetą pavartyti savo ligos istoriją ir ką nors daugiau sužinoti, tačiau nepavyko.
Jos spintelės stalčiuje greta būtiniausių daiktų buvo ir maldaknygė, kurią Aldona kasdien paskaitydavo. Kas vakarą būtinai melsdavosi. Mergaitė ligoninėje gulėjo savaitę iki operacijos. Ją vis tyrė ir laukė atvykstant akademiko Mešalkino.
Aldonos aplankyti atvažiavę tėvai ir brolis, tetos, namiškiai būtinai užsukdavo pasimelsti į Aušros vartų koplyčią. Visi labai išgyveno. Tik vėliau Aldona sužinojo, kad operacijos išvakarėse visi giminaičiai nuėjo pasimelsti į šv. Onos bažnyčią.
Aldona ligi šiol puikiai prisimena ne tik operacijoje dalyvavusių bei ją gydžiusių gydytojų, bet ir sesučių akis. Ją operavo ketvirtadienį, o sąmonę atgavo tik šeštadienį po pietų.
„Pamačiau didelį langą ir pagalvojau, kur aš esu. Gal operacinėje? Ir labai greitai „išsijungiau“. Kai atgavau sąmonę antrąkart, pamačiau prie savęs palinkusį profesorių A.Marcinkevičių.
„Jei neįpilsime kraujo, ji nesulauks ryto“, – pasakė gydytojas.
Kaipmat buvo nuspręsta perpilti kraujo, čia pat prišoko seselė Albina: „Mano pirma kraujo grupė, imkit kiek reikia“. Tiesiog pooperacinėje palatoje, atsigulusi gretimoje lovoje, ji davė kraujo.
Sekmadienį Aldona jau jautėsi geriau, pradėjo orientuotis. Ligoninėje jai teko praleisti šešias savaites. Beveik mėnesį teko vien gulėti, keltis leido tik po keturių savaičių. Mat pjūvis buvo darytas kone per visą krūtinę, nuo vieno šono iki kito, laužti keli šonkauliai.
„Dabar taip pjūvių nedaro, jie mažesni. Buvo sunku, kol sugijo, bet tai niekis, mano pjūvio nesimato pro drabužių iškirptę“, – sakė moteris.
Ji prisimena, kad kartu su ja operuoti buvo ruošiamos dar dvi mergaitės, viena devynmetė, kita – dvylikametė. Po operacijos Aldona jų po nematė. Dažnai mintyse atskriedavo klausimas: „O koks jų likimas?“ Tačiau nieko ir nesužinojo.
Kai Aldona grįžo iš ligoninės, kaimynai ėjo pasižiūrėti, ar ji tikrai gyva, negalėjo patikėti, kad štai jų kaimo mergaitei atlikta tokia sudėtinga operacija.
Aldona praleido vienus mokslo metus, tėvai ją nuvežė tik į naujametę eglutę, kurioje jautėsi gerai. Kitais metais mokėsi normaliai. Į mokyklą kasdien nuvažiuodavo ir parvažiuodavo po 3 kilometrus dviračiu. Dalyvavo ir fizinio lavinimo pamokose.
„Širdelės negalavimus, silpnumą pamiršau, dirbau fizinius darbus. Gal buvau lėtesnė už kitus, bet stengiausi neatsilikti. Ir ūkyje darbavausi, ir į šokius ėjau. Po operacijos jaučiausi sveika“, – sakė moteris.
Aldona, būdama dvidešimties, ištekėjo, 21-erių pagimdė pirmagimę. Po septynerių metų į ligoninę važiavo drąsiai, – nėštumas praėjo normaliai, neabejojo, kad gimdys pati. Dėl kūdikio sveikatos jautėsi rami.
Pasirodo, likimas šįkart jai pagrūmojo ne širdies liga, o gimdymo komplikacija. Dukrelė kiek delsė ateiti į šį pasaulį, Aldona kantriai laukė. Atsimena, Trakų ligoninėje tuo metu gimdė 5 gimdyvės, ji nedrįso klausinėti medikų, ar nereikia ko nors skubiai daryti. Gimdymas vėlavo. Kai medikai pagaliau į ją atkreipė dėmesį, dukrelę teko traukti replėmis.
Tai neliko ne pasekmių – vyriausioji dukra serga cerebriniu paralyžiumi. Jaunesnioji gimė ir užaugo sveika, Aldona jau močiutė.
Tad ką gyvenime sveikata jai leido, o ko ne? „Visą amžių teko dirbti prekyboje, daugiausia – 35 metus – Trakų universalinėje parduotuvėje. Nors man kelis kartus siūlė imti invalidumą, jaučiau, kad galiu dirbti, ir dirbau. Buvau skyriaus vedėja, daugiau dokumentus tvarkiau, bet ir palakstyti reikėjo“, – prisiminė moteris.
Tačiau invalidumo Aldona neišvengė. 2003-aisiais susirgo gripu, užgulė ausį. Po gripo pajutusi, kad klausa negrįžta, nuvažiavo į Vilniaus Santariškių ligoninę konsultuotis. Netrukus apkurto, vos keli procentai klausos liko. Ilgai gulėjo ligoninėje, atliko reabilitaciją, liko be darbo.
„Po to buvo dar keli stresai, savo darė amžius, vėl pradėjo širdis negaluoti. Nuvažiavau konsultuotis į Santariškių Širdies chirurgijos centrą. Prof. V.Sirvydis sukvietė konsiliumą: „38 pulsas, statom širdies stimuliatorių.“ Kitą dieną jį ir turėjau“, – pasakojo Aldona.
Dabar dėl širdelės moteris rami, bet dėl stimuliatoriaus sunkiau kairę ranką pajudinti.
„Ne viską daryti galiu, bet dar dirbu. Darželį turim, tai ir visų daržovių pasisėju, ir lysves nuraviu, derlių surenku. Džiaugiuosi, kad mano mamytė dar gyva, jai 83-eji. Po insulto ji sunkiai vaikšto, bendrauja, reikia padėt išskalbti, valgyti padaryti. Ji gyvena kaime, ten katytė, šuniukas, ir su jais pabendrauju, gėlytes persodinu“, – apie savo gyvenimą pasakoja ponia Aldona.
Daugiausia džiaugsmo jai teikia su anūkėle ir mama praleistos minutės, darbas darže.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Taručis pastebėjo, kad dabar ligoniai, turintys panašių širdies defektų kaip A. Andrejeva-Čečiurko, operuojami gerokai anksčiau – dar vaikystėje ar net būdami tik kelių mėnesių. „Po tokių operacijų nebereikia mėnesį gulėti ligoninėje kaip anuomet. Šiandien naudojamos saugesnės technologijos, geresni ir pacientų išgyvenamumo rodikliai", – sakė kardiochirurgas, pastebėdamas, kad pastarąjį dešimtmetį įgimti širdies skilvelių ir prieširdžių defektai gali būti uždaromi ir tam tikrais kamščiais, neatveriant krūtinės ląstos .
VUL SK Širdies chirurgijos centre kasmet padaroma per 1400 širdies operacijų. Iš jų apie 1300 – atviros širdies operacijos, kai naudojama dirbtinės kraujo apytakos aparatūra. Tai sudaro maždaug 60 proc. visų mūsų šalyje atliekamų širdies operacijų.
Anot profesoriaus V.Sirvydžio, milijonui Lietuvos gyventojų tenka apie 700 širdies operacijų – panašiai kaip Čekijoje, Vengrijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje 1 mln. gyventojų tenka per 1000 operacijų. „Tai labai svarbu: juk širdies chirurgija vieniems dovanoja gyvybę, kitiems pratęsia gyvenimą", – pabrėžia V.Sirvydis.
O ar būtinybė operuotis nerodo, kad nepakankamai dėmesio skiriama širdies ligų prevencijai? Pasak prof. V.Sirvydžio, tikrai ne. Sveika gyvensena, sportas leidžia žmonėms ilgiau išvengti, tačiau ne visai įveikti širdies ligas. Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje paprastai operuojami jau garbingo amžiaus žilagalviai pensininkai, kuriems operacijos leidžia pratęsti gyvenimą.
„Žmogus turi sportuoti, racionaliai maitintis, kad kuo ilgiau išvengtų širdies ligų. Tačiau kai jos užklumpa, jam turi būti suteikta moderni reikalinga pagalba. Kardiochirurgija tada gali daug padėti“, – sakė garbaus amžiaus profesorius.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę