){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuolaikinės, mokslu pagrįstos vakcinacijos era prasidėjo 1796 metais, kai Anglijoje Edvardas Dženeris pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį vaikui. Ši procedūra buvo pavadinta „vakcinacija“ (lot. vacca – karvė). Mėginimų vakcinuoti būta kur kas anksčiau. Indijos budistai VII amžiuje mėgino sukelti organizmo imunitetą gerdami gyvačių nuodus. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame randama žinių apie skiepus nuo raupų, buvo rastas Kinijoje X amžiuje. Skiepų istorija liudija apie sėkmingą skiepų panaudojimą žmonių sveikatos apsaugai.
Skiepyti nuo raupų E. Dženerio pasiūlytu būdu Lietuvoje pradėta 1801 metais. 1927 metais buvo parengtas įstatymo projektas dėl privalomų skiepijimų nuo raupų, bet tik 1930–aisiais šie skiepijimai Lietuvoje tapo privalomi. Paskutinis susirgimas raupais Lietuvoje buvo įregistruotas 1936 metais.
Šiuo metu skiepijimams naudojamos gyvosios ir negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Gyvosios vakcinos imituoja natūralių mikroorganizmų sąveiką su paskiepytojo organizmu, tačiau beveik nesukelia jokių ligoms būdingų požymių. Gyvosiomis vakcinomis skiepijama nuo tuberkuliozės, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių. Jos ypatingos tuo, kad kadaise buvo išskirtos iš vaikų, sergančių itin lengvomis atitinkamų ligų formomis. Daugiau nei prieš 30 metų mokslininko dukrelė Jeryll Lynn susirgo kiaulyte. Tėvas paėmė mergaitės seilių mėginį ir iš jo išskyrė virusą, kuris dabar naudojamas vakcinai gaminti. Visame pasaulyje vėjaraupių vakcinai gaminti naudojamas virusas, kuris pirmą kartą buvo išskirtas Japonijoje iš sergančio berniuko, vardu Oka.
Gyvosios vakcinos dažniausiai skiepijamos viena injekcija, kuri pakartojama po kelerių metų. Paskiepijus tokiomis vakcinomis, sukuriamas patvarus ilgalaikis imunitetas. Deja, šios vakcinos kartais gali turėti nepageidaujamų poveikių, ypač vaikams, kurių sutrikusi imuninės sistemos funkcija.
Kita vakcinų klasė – negyvosios (kai sukėlėjas negyvas) vakcinos. Tokiose vakcinose gyvų mikroorganizmų nėra. Tokios vakcinos yra labai saugios ir efektyvios, bet kartais taip pat sukelia nepageidaujamų poveikių. Negyvų sukėlėjų vakcinomis skiepijama nuo kokliušo, poliomielito, virusinio hepatito–A vakcina ir kai kurių kitų.
Moderniausios vakcinos gaminamos pasitelkiant naujausius mokslo bei technologijų pasiekimus. Genų inžinerijos bei biotechnologijos metodais sukurta ir gaminama virusinio hepatito–B vakcina. Taigi skiepai iki šių laikų – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų.
Skiepijimų kalendorius – vienas pagrindinių skiepijimų dokumentų. Iš pirmo žvilgsnio kalendorius visiškai paprastas: jame išvardyta, kokio amžiaus vaiką reikia skiepyti viena ar kita vakcina. Tačiau šis paprastumas apgaulingas. Sudarant skiepijimų kalendorių atsižvelgiama į daugybę epidemiologinių, biologinių, ekonominių ir kitų aspektų. Dar prieš porą trejetą metų medikai tėveliams siūlydavo pasirinkti nemokamus skiepus nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemofilus influenze infekcijos arba komercines vakcinas, kurios retai sukelia povakcinines reakcijas. Tačiau šiandien šių vakcinų, kurias galima buvo pasirinkti, ar finansuojamos valstybės, ar papildomai mokamas komercines, nebėra. Valstybė priėmė įstatymą, kad buvusias komercines vakcinas, padaryti nemokamomis ir prieinamomis visiems vaikučiams. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, šiuo metu vaikai nemokamai skiepijami taip (pateikta lentelėje).
Nemokami skiepai neapsiriboja visais vaikų skiepais. Greta valstybės finansuojamų vakcinų Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, yra vakcinų, kurių valstybė finansuoti neišgali. Už jas reikia susimokėti patiems. Dabar tėveliai gali rinktis ir papildomus skiepus nuo vėjaraupių, virusinio hepatito A (geltos), rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, gripo, žmogaus papilomos viruso ar erkinio encefalito Visos šios ligos yra ganėtinai sunkios,galinčios sukelti komplikacijas ir sunkius liekamuosius reiškinius, o vakcinacija gali padėti išvengti šių ligų. Tačiau neretai išgirstame visuomenėje sklandančias kalbas, kad skiepai gali ir pakenkti...
Atvertus internetinius puslapius apie skiepų žalą, galima rasti teiginių, kad skiepai ne tik nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastis. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą. Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų. Gydytojas A.Kotakas savo knygoje „Negailestinga imunizacija“ rašo, kad nėra įrodymų, jog būtent skiepai padėjo žmogui nugalėti kai kurias ypač svarbias infekcines ligas, o faktai liudija, kad susirgimai tuberkulioze, difterija, kokliušu ir kt. masiškai pradėjo mažėti dar iki tol, kol buvo panaudoti skiepai nuo šių ligų. Tai vyko dėl pagerėjusių sanitarinių-higieninių sąlygų.
Tačiau ir vėl atsiranda prieštaraujančių nuomonių. Juk, neskiepydami vaikų, tėvai nebeapsaugo jų nuo mirtinai pavojingų ligų – poliomielito, difterijos ar kt. Susirgus šiomis ligomis, pasveikimo tikimybė labai maža, o vienintelė apsauga – skiepai. Atrodo, šių ligų pas mus nebėra, jos liko kažkur praeityje. Deja, mirtimi pasibaigusių difterijos, t.y. panašios į gripą ligos, atvejų neseniai buvo nustatyta Rusijoje. Ši liga kadaise buvo viena dažniausių vaikų ligų bei mirčių priežasčių. 20 amžiaus pabaigoje dešimtys tūkstančių žmonių vėl sirgo difterija, tūkstančiai mirė nuo ligos, kuri, kaip manyta, buvo nugalėta. Iki šiol difterijos pavadinimas asocijuojasi su didele grėsme, nors, atrodo, skiepijimas jau buvo sutramdęs šia pavojingą ligą. Tačiau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Europą sukrėtė netikėta difterijos epidemija, neaplenkusi ir Lietuvos.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo užregistruota sergamumo difterija atvejų. Tačiau nuo praėjusių metų jau nustatyti net trys šios ligos atvejai vien Kauno mieste, iš jų vienas pasibaigęs mirtimi. Jeigu daugės nesiskiepijančių žmonių, ši pavojinga liga gali imti vėl plisti.
Kita itin sunki liga yra poliomielitas, kuris sukelia sunkią fizinę ir psichinę negalią. Šios ligos sukėlėjas tūno žmogaus organizme, ir tik skiepais įgavus imunitetą, galima būti garantuotiems, kad vaikas nesusirgs poliomielitu.
Vis dėlto skiepai – tai vienas didžiausių žmonijos atradimų. Tik dėl skiepų pasaulyje šiuo metu nebesergama raupais, Europoje bei JAV neberegistruojami susirgimai poliomielitu. Sergamumas kokliušu, difterija, stablige, tymais, raudonuke, epideminiu parotitu, B hepatitu sumažėjo daugiau nei 90 proc., kai kuriomis ligomis – net daugiau nei 99 proc.
Prisiklausius įvairių nuomonių apie vaikų skiepus, išties baisu skiepyti savo mažylį. Ir dažnai tikrai ne pinigai lemia sprendimą, o baimė, kad kūdikis sunkiai pakels skiepus, karščiuos. Skiepų vakcinos gąsdina ir alergiškus vaikus auginančius tėvus, nes kai kurie medikai teigia, kad jiems gali paūminti alergines reakcijas. Tačiau galima drąsiai teigti, kad kuo daugiau žmonių paskiepijama, tuo ligų cirkuliacija mažesnė. Tačiau jų vis tiek yra, nes pasiskiepiję ne visi žmonės. Ir, aišku, kuo daugiau paskiepytų vaikų, tuo mažiau rizikuoja tie vaikai, kuriuos tėvai atsisakė skiepyti. Bet tam tikra rizika susirgti vis dėlto išlieka, ir ji didės, jei vis daugiau žmonių liks nepaskiepyti. Tėvai turi teisę rinktis, ar skiepyti vaiką, tačiau jie turi žinoti ir apie riziką.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Kur tokio pubudzio nuomone??????????