){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ilgai visame pasaulyje buvo diskutuojama, sakyti ar nesakyti nepagydomam ligoniui jo diagnozę. Dar visai neseniai, siekiant apsaugoti ligonį, nepagydoma liga buvo kruopščiai nuo jo slepiama. Ne paslaptis, kad buvo rašomos dvi ligos istorijos. Viena tikra, o kita – ligoniui. Japonai diagnozę išdrįso sakyti tik prieš penkerius dešimt metų. O musulmonų šalyse ji slepiama iki šiol. Ir mūsų gydytojai nepagydomos ligos diagnozę nustojo slėpti ne taip jau seniai. „Yra daugybę etinių, moralinių priežasčių, dėl kurių privalome pasakyti sunkiai sergančio žmogaus diagnozę“, – sako psichiatrė-psichoterapeutė Giedrė Bulotienė. Kiekvienas turi teisę žinoti, kas jo laukia. Nėra nieko baisesnio už nežinomybę ir viltį suvokti, kas su tavimi dedasi. Anksčiau ar vėliau liga palaužia net pačius stipriausius, ir jie vis tiek galiausiai supranta, kas jų laukia. Deja, tada jau būna per vėlu baigti darbus, nuveikti tai, apie ką žmogus visą laiką svajojo: išvysti kalnus, vandenyną. Kiekvienas turi teisę žinoti, kas jo laukia, vien dėl to, kad galėtų užbaigti visus savo darbus ir išeiti ramus. Jei jis mokslininkas, galbūt turi baigti savo knygą. Jei šeimos galva, galbūt jam reikia sutvarkyti palikimo reikalus. Jei motina, ji turi suspėti ištarti paskutinius žodžius vaikams.“
Kiekvienas žmogus skirtingas ir kiekvienas mirtį išgyvena kitaip. Pasak psichoterapeutės, pirmasis jausmas, aplankantis mirštantįjį, – tai stiprus sukrėtimas. Nors ir nujautė diagnozę, gydytojo žodžiai jiems būna tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Prasideda emocijų seka: pyktis, netikėjimas. Vėliaus „įsijungia“ apsaugos mechanizmai.
Elizabeta Kiubler-Ros suklasifikavo žmogaus jausmus, kurie jį aplanko po stipraus sukrėtimo. Pirmiausia, žmogus, išgirdęs diagnozę, išgyvena netikėjimą. Sunku susitaikyti, diagnozė ignoruojama. Vėliau netikėjimas virsta derybomis. Derybos gali vykti su Dievu, su likimu, su savimi. „Dieve, jei padėsi pasveikti, – pasikeisiu, darysiu tik gera“ ir panašiai. Derybos virsta kaltinimais (sau, artimiesiems), pykčiu, kuris perauga į depresiją. Galiausiai seka susitaikymas. Ši klasifikacija artimiesiems šiek tiek padeda suprasti, kas dedasi mirštančio viduje, kodėl jis piktas, pasimetęs. Stadijos ne būtinai seka viena po kitos. Jausmai persipina, gali užgriūti vienu metu.
Psichoterapeutas artimuosius mirčiai turi pradėti ruošti dar žmogui esant gyvam. Pasakykit mirštančiam viską, ką norite, kad vėliau neliktų jokios nuoskaudos, kad kažkas liko neišsakyta. Užtenka pasakyti „aš tave myliu“, „džiaugiuosi, kad buvai su manim“, „atleisk už tai, ką aš tau padariau bloga“. Skamba liūdnai, bet tai svarbu ne tiek išeinančiam, kiek liekantiems gyventi su netektimi.
Kartais artimieji su mirštančiu žmogumi nedrįsta kalbėti apie mirtį. Bijo skaudinti, mano, kad jam tai labai sunki tema. Dažnai mirštantysis trokšta išsikalbėti ir pasisakyti, kas jį slegia ir ko jis bijo, tačiau nenori skaudinti artimųjų. Todėl psichoterapeutė G. Bulotienė rekomenduoja atidžiai sekti ligonio užuominas. Yra kategorija žmonių, drąsiai apie tai kalbančių.
Vis garsiau visame pasaulyje kalbama apie paliatyviąją mediciną. Dauguma Lietuvos gyventojų greičiausiai nieko net nėra girdėję apie šią medicinos sritį. Specialistai pastebi, kad paliatyviosios medicinos poreikis milžiniškas, bet ji žengia tik pirmuosius žingsnius. Specialiomis metodikomis įvertinama žmogaus gyvenimo kokybė. Matuojami simptomai, emocinė būklė, socialinis funkcionavimas, funkcinė būklė. Pagal šiuos kriterijus paliatyviosios medicinos komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugas, psichologas, dvasininkas ir kt., parenkamas gydymas.
Pagrindinė problema – finansavimo stoka. Paliatyvioji medicina palyginti nauja medicinos sritis, skirta sergančiojo gyvenimo kokybei pagerinti. Paliatyviosios medicinos tikslas – įveikti ligos simptomus, kai kova su liga jau pralaimėta. Jei žmogui skauda, morfijumi ar nervų blokadomis malšinamas skausmas, jei ji pykina – slopinamas pykinimas. Paliatyvioji medicina skirta nepagydomo ligonio kančioms sumažinti. Stengiamasi ne kuo labiau pailginti gyvenimą, o pagerinti likusių dienų kokybę, tai yra leisti nugyventi paskutines dienas be skausmo ir kančių.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Tik pagalvoju kai zmogus serga ir gali kazkuria prasme pasiruosti mirciai, artimieji gali atsisveikiniti, isiskalbeti. Bet.. As nespejau atsisveikinti, ar tiesiog pasakyti kaip muliu ”tave broli”:-( Tiesiog niekada negalejau pagavoti kad taip staigiai gali jis isnykti, labai baisu.. O kiek turejau as jam pasakyti..:-(( Tik nespejau.