Šiandieninis Druskininkų miestas yra laikomas moderniu tarptautiniu kurortu, teikiančiu aukštos kokybės sveikatingumo paslaugas bei siūlančiu sveiką gyvenseną skatinančias pramogas. Tiesa, tokį statusą šis miestas įgijo neatsitiktinai. Ilgametės sanatorinio gydymo tradicijos bei paslaptį savyje saugantys mineraliniai vandenys – per amžius prigiję šio kurorto sinonimai.
Gydomosios vandens galios – žinomos nuo seno
Prieš metus Druskininkai šventė 220-metų sukaktį, kai paskutinysis Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislavas Augustas Poniatovskis 1794 metų dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.
„Tačiau apie gydomąsias šios vietovės vandenų savybes dar XVIII amžiaus pradžioje žinojo liaudies gydytojai, – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ komercijos direktorius Šarūnas Bardauskas. – Sūručiai miesto vandenį naudojo gydymo tikslais: tuometiniai vietos gyventojai buvo pastebėję, kad panemunės šaltinių vanduo greičiau gydo žaizdotas kojas, be to šis vanduo gerina ir gyvulių savijautą.“
Valdovus labiau susidomėti sūriais Druskininkų šaltiniais paskatino istorinės aplinkybės. Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 metais valstybė prarado druskų kasyklas Lenkijoje. Respublikos valdovo pavedimu, buvo ištirti visi šalies teritorijoje esantys sūrieji vandenys.
Deja, ištyrus šaltinius, buvo nuspręsta, kad jie netinkami valgomajai druskai gaminti. „Kita vertus, paaiškėjo, kad šaltinių vandens cheminė sudėtis panaši į Europos mineralinių vandenų, naudojamų gydymui, - pastebi Š.Bardauskas. – Mineralinio vandens, oficialaus naudojimo gydymui, pradžia siejama su I.Fonbergeno darbu „Druskininkų mineralinio vandens aprašymas“, parašytu 1838 metais.
Čia nurodoma dviejų mineralinio vandens šaltinių, tinkamų gydyti, cheminė sudėtis, ypatybės ir ligos, kurias jie geriausiai gydo. Po keleto dešimtmečių, 1882 metais buvo įsteigta AB Druskininkų mineralinių vandenų draugija.“
Druskininkai vakar ir šiandien
Per keletą šimtmečių nuo Druskininkų miestelio įkūrimo pradžios kurortas tapo ne tik gydymo sūriaisiais šaltiniais, purvu, kumysu, bet ir pramogų vieta. Sovietmečiu įkurtos Purvo gydyklos šiandien tapo Druskininkų gydykla, Vandens gydykla – Vandens parku.
Pasak Š.Bardausko, šiuo metu Druskininkuose yra daugiau negu 10 naudojamų šaltinių. „Šie šaltiniai skirstomi į geriamuosius ir skirtus vonioms. Žemesnės mineralizacijos vandenys skirti gerti, o itin aukštos mineralizacijos vandenimis galima mėgautis tik maudantis voniose.
Šaltinių mineralizacija aukšta, dėl to organizmas per odą lengvai pasisavina mineralines medžiagas.“ – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas.
Skirtingos rūšys – skirtingiems tikslams
„Mokslininkų teigimu, mineralinis vanduo, atsižvelgiant į mineralinių medžiagų kiekį, būna geriamasis, gydomasis-geriamasis ir gydomasis. Daugumos Druskininkų šaltinių mineralizacija yra daugiau kaip 2 000 mg/l, todėl juos galima priskirti prie gydomųjų-geriamųjų ir gydomųjų.“ – teigia Š.Bardauskas.
Geriamieji mineraliniai vandenys išsiskiria unikaliu skoniu. „Šių vandenų skonį lemia savita mineralų kompozicija, taigi, ragaujant skirtingų šaltinių mineralinius vandenis, galima lengvai atskirti savitus jų skonius“ – pastebi pašnekovas.
Paklaustas, kokie šaltiniai naudingiausi žmogaus organizmui, Š.Bardauskas atsako: „Vieno šaltinio išskirti tiesiog nėra galimybės, nes kiekvieno žmogaus poreikiai ir vandens nauda skiriasi.“
Parduodamo vandens rūšys ir ypatumai
„Kita vertus, be natūralaus mineralinio vandens, Lietuvoje vanduo skirstomas į šaltinio, stalo ir geriamąjį. Čia būtų galima kalbėti apie skirtumus ir naudą organizmui“ – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas.
Pašnekovo teigimu, geriamasis vanduo, palyginti su kitais vandenimis, yra mažiausiai vertingas produktas: „Fasuotas geriamasis vanduo dažniausiai tiekiamas viešai, tačiau jis gali būti minkštinamas arba valomas fizikiniais ar cheminiais būdais. Taip pat gali būti apdorojamas dezinfekuojamomis priemonėmis.“
Š.Bardauskas atskleidžia, jog stalo vanduo dažniausiai yra gaminamas geriamąjį vandenį skiedžiant su natūraliu mineraliniu vandeniu arba jame tirpinant sausas mineralines medžiagas. „Šis vanduo gaminant gali būti aromatizuojamas kvapiosiomis medžiagomis. Nors į jo sudėtį įeina mineralinių medžiagų, stalo vanduo savo savybėmis neprilygsta natūraliam mineraliniam vandeniui.“ – pastebi pašnekovas.
Šaltinio vanduo, išgaunamas iš požeminių vandens telkinių arba gręžinių, į butelius išpilstomas gavybos vietoje. „Tai aukštos kokybės vanduo, jo išgavimui įrengtas gręžinys turi atitiki griežtus ES reikalavimus.
Nors šaltinio vanduo neprivalo būti oficialiai pripažintas, tačiau jo sudėtis turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, - teigia Š.Bardauskas. - Esminis skirtumas, skiriantis šaltinio vandenį nuo mineralinio vandens – nekontroliuojama šaltinio vandens mineralų kompozicija.
Šiam vandeniui nėra taikomi labai griežti reikalavimai, t. y. jo mineralinių medžiagų sudėties pastovumas nėra kontroliuojamas. Tuo tarpu, mineralinio vandens kompozicija privalo išlikti stabili.“
Vandens išskirtinumas - stabilumas
„Tik stabilūs vandenys gali įgauti mineralinio vandens statusą. Stabilumas, šiuo atveju, reiškia, jog net ir po metų nusipirkus mineralinio vandens butelį, jame esantis mineralų kiekis yra toks, koks užrašytas etiketėje, – teigia UAB „Druskininkų Rasa“ atstovas. – Dėl šios priežasties mineralinio vandens išgavimo ir priežiūros procesas – išskirtinai sudėtingas.
Išgręžę gręžinį turime mažiausiai metus laiko atlikti pumpavimus, kol nusistovi pastovus komponentų kiekis. Vėliau turime užtikrinti, jog kas mėnesį išgaunamo mineralinio vandens kiekis būtų pastovus. Taigi, gamintojai yra atsakingi už gaminamo mineralinio vandens kokybę. Ji turi būti nepriekaištinga.“
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę