Ne paslaptis, kad bet kuri šalis liūto dalį savo biudžeto skiria gynybai, nes privalo būti pasiruošusi įvairioms grėsmėms. Žmogų taip pat nuolat supa įvairūs priešai: žalingi aplinkos veiksniai, infekcijos, bakterijos ir pan., kurie, patekę į organizmą, sukelia įvairias ligas. Tačiau ne visiems žmonėms tas pats žalingas veiksnys sukelia ligą, o ir tos pačios ligos eiga kiekvienam skirtinga. To priežastis – imunitetas. Kai jis stiprus, daugelio ligų pavojus išnyksta. Tačiau, kaip gynybinės pajėgos, taip ir imunitetas turi būti nuolat stiprinamas.
Gina savą, puola svetimą
Imuninė sistema – tai ląstelių, audinių ir organų apsaugos sistema, kuri atskiria „savą“ nuo „svetimo“ ir neutralizuoja potencialius ligos sukėlėjus. Ir nors pati imuninė sistema – gana sudėtinga, jos esminė strategija labai paprasta: ji atpažįsta svetimas kenksmingas organizmui medžiagas ir organizuoja imuninį atsaką šioms infekuotoms ar pakitusioms ląstelėms sunaikinti.
Imuninė reakcija padaro įsibrovėlį nekenksmingą. Jei žmogus neturėtų imuninės sistemos, jis negyventų, nes paprasčiausias peršalimas galėtų tapti mirtinas.
Imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą. Įgimtą imunitetą paveldime, todėl kai kurie žmonės būna atsparūs kokiai nors ligai, nes šį atsparumą jie gavo iš ta liga persirgusių tėvų. O įgytas imunitetas susiformuoja patiems persirgus arba įgyjamas pasiskiepijus.
Kada reikia stiprinti
Kiekvieną akimirką imuninė sistema saugo mus. Tačiau yra daug situacijų, kai ji pažeidžiama. Tai:
Nevisavertė mityba. Reikia nepamiršti, kad visi kūno organai, įskaitant imuninę sistemą, turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Nesubalansuota mityba, vitaminų, mineralų stoka silpnina imunitetą.
Ligos, traumos, operacijos, imunitetą slopinantys vaistai. Imuninei sistemai kenkia net ir lėtinių infekcijų židiniai. Deja, bet tonzilitas, sinusitas, ėduonies pažeisti dantys kamuoja daugelį. Dėl šių infekcijų imuninė sistema priversta nuolat įtemptai dirbti ir savo jėgas sutelkti kovai su vidinėmis infekcijomis, užuot tinkamai gynus organizmą nuo išorės pavojų. Dėl tų pačių priežasčių imunitetas silpsta sergant bet kokiomis ligomis, taip pat sveikstant po traumų, operacijų.
Užteršta aplinka. Oro užterštumas, elektromagnetinė spinduliuotė, jonizuojamoji radiacija silpnina imunitetą.
Natūralus ir priešlaikinis senėjimas. Metams bėgant imunitetas silpnėja, ir tai nulemia didesnį vyresnio amžiaus žmonių sergamumą.
Laisvieji radikalai. Tai kone svarbiausias imuninę sistemą veikiantis faktorius ir pagrindinė daugybės ligų priežastis. Juk kai sutrinka pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų gamybos ir jų neutralizavimo, pasireiškia oksidacinis stresas, kuris ir lemia daugumą lėtinių ligų, taip pat ir senėjimo procesą. Taigi oksidacinis stresas yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių audinių ląstelių pokyčius ir mirtį. Iš tiesų, sunku rasti ligą, kurios metu nevyktų oksidaciniai procesai, dėl kurių organizmui reikėtų vartoti antioksidantų. Oksidacinis stresas vyksta sergant širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ir visomis kitomis ligomis.
Imunitetą stiprinančios priemonės
Norėdami sustiprinti imunitetą, turėtume išsimiegoti, daug judėti, grūdintis. O visų svarbiausia – tinkamai maitintis. Valgyti turėtume daug vaisių ir daržovių, grūdinių kultūrų, nes imunitetas mėgsta vitaminus ir mikroelementus. Su maistu būtina pakankamai gauti antioksidantų.
Įvairių rūšių antioksidantai veikia kaip tinklas, tad vien vitamino C nepakaks. Tam, kad būtų gautas efektyvus antioksidacinis poveikis ir organizmo ląstelės būtų apsaugotos nuo laisvųjų radikalų, rekomenduojama naudoti maisto papildus imunitetui stiprinti, pakankamai vartoti ir vitamino E, seleno, vario, mangano, cinko, riboflavino. Visos išvardintos medžiagos papildo viena kitos veikimą, todėl efektyvumas daug geresnis.
Įrodyta, kad imuninės sistemos veiklai svarbūs ir foliatai, geležis, vitaminai A, B6, D.
Iš augalų kaip vieną geriausiai žinomų imunomoduliatorių galima paminėti ežiuolę. Nuo seno yra žinoma, kad ji efektyviai palaiko žmogaus imuninę sistemą ir gali būti naudinga tiek sveikiems, tiek susirgusiems peršalimo ligomis.
Tad renkantis vitaminus, arba maisto papildus svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį: veiksmingo preparato sudėtyje yra visas antioksidantų ir kitų imunitetą palaikančių medžiagų kompleksas, toks, pvz., yra „Vitabiotics Immunace“. Be to, šis poveikis įrodytas mokslo.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę