Gyvenimo kokybė po skrandžio operacijos yra tokia pati, žmogus gali normaliai gyventi, bet privalo šiek tiek riboti maistą ir laikytis mitybos režimo. Praėjus 2–3 metams po dalinio skrandžio pašalinimo operacijos, beveik nebelieka jokių mitybos apribojimų. Kiek didesnių problemų atsiranda po visiško skrandžio pašalinimo, nes tenka daugiau taikytis prie organizmo transformacijos. Sujungus stemplę su plonžarne, pirmaisiais metais iškyla maisto talpinimo, taip pat maisto slinkimo virškinamuoju traktu ir cheminio maisto apdorojimo problemų (veikiant seilėms, skrandžio, tulžies, kasos ir žarnyno virškinimo sultims).
Nedidelei daliai ligonių po skrandžio pašalinimo pasireiškia tokie sutrikimai, dėl kurių gyventi darosi sunkiau: silpnumas, nevirškinimas, svorio kritimas. Po visiško skrandžio pašalinimo beveik visi pacientai netoleruoja pieno, nemaža dalis negali valgyti saldumynų. Fiziškai žmonės po skrandžio operacijos gali gyventi pakankamai aktyviai. Jokios specialios reabilitacijos po skrandžio pašalinimo dėl ligos nėra – gyvenimą sunkina tik psichologinis prisitaikymas. Paprastai pusmečio ar metų prireikia priprasti prie naujų mitybos įpročių ir režimo.
Po skrandžio dalinio arba visiško pašalinimo operacijų gali kilti šie simptomai:
1) ankstyvas sotumo jausmas: suvalgius net nedidelį maisto kiekį, galimas nemalonus pilnumo jausmas, todėl rekomenduojama valgyti labai mažas porcijas ir dažnai, kas valandą, kad organizmas gautų pakankamai energijos, o vėliau galima palaipsniui didinti maisto kiekį ir tarpus tarp valgymų;
2) gali prasidėti viduriavimas dėl vadinamosios vagotomijos (n.vagus perpjovimo), kuri atliekama šalinant skrandį. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti staigų viduriavimą. Tai dažnai būna laikina ir tęsiasi apie parą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Šį viduriavimą gydyti sudėtinga, reikia gydyti medikamentais;
3) rytinis vėmimas kartais pasitaiko po dalies skrandžio pašalinimo. Virškinimo sultys ir tulžis kaupiasi dvylikapirštėje žarnoje ir gali patekti atgal į skrandį, sukeldamos pilnumo jausmą ir vėmimą, po ko ligoniui palengvėja. Ligonis turi išmokti prisitaikyti, kadangi medikamentai gali problemą tik sušvelninti.
Po skrandžio operacijų rekomenduojama:
1. Valgyti virtą, troškintą maistą:
• atsisakyti rūkyto, kepto, konservuoto maisto;
• 1–2 mėn. po operacijos valgyti maltą maistą, o vėliau, jei ligonis gerai toleruoja, pereiti prie įprastinio maisto;
• apie 1 mėn. po operacijos vengti žalių vaisių ir daržovių;
• nevalgyti labai šaltų ir karštų patiekalų;
• pavalgius apie 20 min. pagulėti.
2. Valgyti po nedaug ir dažnai:
• valgyti dažnai: 5–7 kartus per dieną;
• valgyti nedideles porcijas vienam kartui, pvz., 30 g mėsos, 1/3 puodelio daržovių, nesaldžių vaisių, 1/3 puodelio nesaldaus gėrimo;
• valgyti lėtai;
• pajautus sotumą, nustoti valgyti;
• valgyti reguliariai ir labai gerai sukramtyti maistą;
• maisto porcijas didinti laipsniškai, valgyti vis įvairesnių maisto produktų.
3. Neužsigerti valgant, o nesaldžius gėrimus gerti tarp valgių:
• valgant užgerti ne daugiau kaip puse puodelio nesaldžių skysčių. Didelis skysčių kiekis turi tokį patį efektą kaip didelis maisto kiekis;
• gerti pusvalandį prieš ir praėjus bent valandai po valgio;
• tarp valgių gerkite kiek norisi;
• negerti labai karštų ar šaltų gėrimų;
• sriubą valgyti atvėsusią, praėjus valandai po antro patiekalo.
4. Valgyti nesaldų maistą:
• riboti daug cukraus turinčių produktų (sausainius, pyragus, tortus, sirupus ir kt.);
• vengti saldiklių: sorbitolio, dekstrozės, fruktozės ir kt.;
• desertams vietoj saldžių patiekalų valgyti vaisius;
• po valgio pagulėti 15–20 min., kad maistas lėčiau patektų į žarnyną. Saldus maistas labai greitai patenka į žarnyną ir gali sukelti viduriavimą.
Iš tikrųjų kiekvienas pacientas maistą toleruoja skirtingai, kartais įprastas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Koks maistas sukelia nemalonius pojūčius, ligonis turi nustatyti pats, išbandydamas įvairų maistą. Svarbu rūpintis savimi.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę