Po skrandžio pašalinimo – kitoks gyvenimas

Gyvenime pasitaiko ligų, dėl kurių gydytojai būna priversti pacientui pašalinti skrandį. Liūdna, tačiau dažniausiai šią operaciją tenka atlikti sergantiesiems onkologinėmis skrandžio ligomis. Kaip tai paveikia žmogaus gyvenimą? Kaip pasikeičia mityba? Ar sunku „persiorientuoti“ po tokio gana reikšmingo gyvenimo pokyčio?
 

Gyvenimo kokybė po skrandžio operacijos yra tokia pati, žmogus gali normaliai gyventi, bet privalo šiek tiek riboti maistą ir laikytis mitybos režimo. Praėjus 2–3 metams po dalinio skrandžio pašalinimo operacijos, beveik nebelieka jokių mitybos apribojimų. Kiek didesnių problemų atsiranda po visiško skrandžio pašalinimo, nes tenka daugiau taikytis prie organizmo transformacijos. Sujungus stemplę su plonžarne, pirmaisiais metais iškyla maisto talpinimo, taip pat maisto slinkimo virškinamuoju traktu ir cheminio maisto apdorojimo problemų (veikiant seilėms, skrandžio, tulžies, kasos ir žarnyno virškinimo sultims).
Nedidelei daliai ligonių po skrandžio pašalinimo pasireiškia tokie sutrikimai, dėl kurių gyventi darosi sunkiau: silpnumas, nevirškinimas, svorio kritimas. Po visiško skrandžio pašalinimo beveik visi pacientai netoleruoja pieno, nemaža dalis negali valgyti saldumynų. Fiziškai žmonės po skrandžio operacijos gali gyventi pakankamai aktyviai. Jokios specialios reabilitacijos po skrandžio pašalinimo dėl ligos nėra – gyvenimą sunkina tik psichologinis prisitaikymas. Paprastai pusmečio ar metų prireikia priprasti prie naujų mitybos įpročių ir režimo.


Po skrandžio dalinio arba visiško pašalinimo operacijų gali kilti šie simptomai:
1) ankstyvas sotumo jausmas: suvalgius net nedidelį maisto kiekį, galimas nemalonus pilnumo jausmas, todėl rekomenduojama valgyti labai mažas porcijas ir dažnai, kas valandą, kad organizmas gautų pakankamai energijos, o vėliau galima palaipsniui didinti maisto kiekį ir tarpus tarp valgymų;
2) gali prasidėti viduriavimas dėl vadinamosios vagotomijos (n.vagus perpjovimo), kuri atliekama šalinant skrandį. Kai kuriems žmonėms tai gali sukelti staigų viduriavimą. Tai dažnai būna laikina ir tęsiasi apie parą, tačiau gali užtrukti ir ilgiau. Šį viduriavimą gydyti sudėtinga, reikia gydyti medikamentais;
3) rytinis vėmimas kartais pasitaiko po dalies skrandžio pašalinimo. Virškinimo sultys ir tulžis kaupiasi dvylikapirštėje žarnoje ir gali patekti atgal į skrandį, sukeldamos pilnumo jausmą ir vėmimą, po ko ligoniui palengvėja. Ligonis turi išmokti prisitaikyti, kadangi medikamentai gali problemą tik sušvelninti.
Po skrandžio operacijų rekomenduojama:

1. Valgyti virtą, troškintą maistą:
• atsisakyti rūkyto, kepto, konservuoto maisto;
• 1–2 mėn. po operacijos valgyti maltą maistą, o vėliau, jei ligonis gerai toleruoja, pereiti prie įprastinio maisto;
• apie 1 mėn. po operacijos vengti žalių vaisių ir daržovių;
• nevalgyti labai šaltų ir karštų patiekalų;
• pavalgius apie 20 min. pagulėti.

2. Valgyti po nedaug ir dažnai:
• valgyti dažnai: 5–7 kartus per dieną;
• valgyti nedideles porcijas vienam kartui, pvz., 30 g mėsos, 1/3 puodelio daržovių, nesaldžių vaisių, 1/3 puodelio nesaldaus gėrimo;
• valgyti lėtai;
• pajautus sotumą, nustoti valgyti;
• valgyti reguliariai ir labai gerai sukramtyti maistą;
• maisto porcijas didinti laipsniškai, valgyti vis įvairesnių maisto produktų.
3. Neužsigerti valgant, o nesaldžius gėrimus gerti tarp valgių:
• valgant užgerti ne daugiau kaip puse puodelio nesaldžių skysčių. Didelis skysčių kiekis turi tokį patį efektą kaip didelis maisto kiekis;
• gerti pusvalandį prieš ir praėjus bent valandai po valgio;
• tarp valgių gerkite kiek norisi;
• negerti labai karštų ar šaltų gėrimų;
• sriubą valgyti atvėsusią, praėjus valandai po antro patiekalo.
4. Valgyti nesaldų maistą:
• riboti daug cukraus turinčių produktų (sausainius, pyragus, tortus, sirupus ir kt.);
• vengti saldiklių: sorbitolio, dekstrozės, fruktozės ir kt.;
• desertams vietoj saldžių patiekalų valgyti vaisius;
• po valgio pagulėti 15–20 min., kad maistas lėčiau patektų į žarnyną. Saldus maistas labai greitai patenka į žarnyną ir gali sukelti viduriavimą.

Iš tikrųjų kiekvienas pacientas maistą toleruoja skirtingai, kartais įprastas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Koks maistas sukelia nemalonius pojūčius, ligonis turi nustatyti pats, išbandydamas įvairų maistą. Svarbu rūpintis savimi.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai