){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Romos ir Virginijaus Mačių sodyboje Ginkūnuose avilių nėra, nes šeima gyvena priemiestyje. Jų bitynai išdėstyti toli nuo miesto, nuo įvairių taršos šaltinių, dirbamų chemizuotų laukų – šeima bitininkauja ekologiškai. Mačių sveikatos šaltinis yra medus, kiti bičių produktai ir sąlytis su gamta. Paprastai bitininkai cukraus nevartoja, arbatą geria su medumi, kai kas net uogienes gamina ne su cukrumi, o su medumi. Roma ir Virginijus imunitetui stiprinti ryte vartoja bičių duonelę. Pasak Romos, tokių natūralių priemonių pakaktų daugumai žmonių apsiginti nuo peršalimo ligų. Prasidėjus darganotiems rudens orams ar gripo epidemijai namiškiams pagamina mišinį organizmui stiprinti iš citrinų, medaus, česnako ir imbiero šaknies (jei turi, įdeda ir trintų spanguolių). Jį vartoja visa šeima: vyras, studentė dukra Emilija ir gimnazistė Valerija.
„Šiemet Valerija gimnazijoje užsikrėtė gripu, bet sirgo vos dvi dienas“, – ištarė R.Mačienė.
Bitininkė Žemės ūkio akademijoje baigė buhalterinę apskaitą ir ekonomiką. Su vyru atvyko į Ginkūnų daržininkystės tarybinį ūkį. Pradžioje dirbo ekonomiste, vėliau buhaltere. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, kai neteko darbo dėl ūkio restruktūrizacijos, rimtai pradėjo mąstyti apie bitininkystę. Romos mama visada prižiūrėjo porą trejetą bičių šeimų (kurias po vedybų padovanojo jauniesiems), vyras irgi mėgo bitininkauti, jo tėvelis prižiūrėjo apie 20 bičių šeimų.
Iš pradžių šeima prižiūrėjo tik du bičių avilius, kasmet jų skaičius didėjo. Kai bičių šeimų skaičius išaugo iki 70, atsirado daug neaiškumų ir teko vėl pradėti mokytis. Baigė Kauno aukštesniąją verslo vadybos mokyklą Mastaičiuose, tuomet vienintelę ruošusią bitininkus. Dar po kelerių metų, atsiradus galimybei, tobulinosi Kauno veterinarijos akademijoje ir ten baigė bitininkystės specializacijos studijas. Šiuo metu, be bičių priežiūros, užsiima ir kitų bitininkų kvalifikacijos tobulinimu, jų mokymu. Joniškio žemės ūkio mokykloje Gruzdžių filiale dirba profesijos mokytoja.
Bitininkė kasmet žiemojimui paruošia 100 bičių šeimų. Pavasarį po pirmojo medunešio stiprias šeimas skiria pusiau, kad būtų išvengta spietimo, o vasaros pabaigoje po paskutinio medaus išėmimo silpnesnes šeimas vėl sujungia, kad žiemotų stiprios šeimos. Bitininkai kasmet prisuka maždaug po 50 kilogramų ir daugiau medaus iš bičių šeimos – tai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir bitininkės darbo.
Vasarą Roma, kaip visi bitininkai, prižiūri bites, suka medų, renka žiedadulkes. Rudenį, žiemą, kai bityne darbų sumažėja, – renka iš korių bičių duonelę, ruošia vašką, daro bičių medaus mišinius su žiedadulkėmis, duonele, lieja žvakes, gaminasi midų, teikia bitininkams paslaugą – perdirba jų bitynuose surinktą vašką į vaško plokšteles, kurias bitininkai pavasarį vėl dės į avilius bitelėms. Moteris neslepia įvairių bitininko veiklą išplečiančių idėjų parsivežanti iš įvairių profesinių kelionių, kurias organizuoja Lietuvos bitininkų asociacija.
Bitininkystė, pasak jos, reikalauja labai daug sunkaus fizinio darbo. Tačiau jei bičių priežiūra, pasak bitininkės, labiau galėtų būti vyriškas darbas, tai bičių produktų tvarkymas – labiau moteriškas. Vyrams dažnai trūksta tam tvarkingumo ir kruopštumo.
„Idealu, jei bitininkauti vyrui padeda žmona ar, atvirkščiai, kai tai tampa šeimos verslu. Skaitydama paskaitas įsitikinau, kad Lietuvoje maždaug taip ir yra, apie trečdalį visų bitininkų sudaro moterys“, – sako Roma.
Kadangi bitininkai vasarą atostogauti negali sau leisti, nes darbymečiu kiekviena diena brangi, dažniau atostogauja rudenį, žiemą ar anksti pavasarį. Jei bitynas didesnis – taupesni bitininkai gali leisti sau ir pakeliauti. Keliaudama po Europos ir Skandinavijos šalis, bitininkė „baltai“ jiems pavydėjo – kiekvieno nedidelio miestelio ūkininkai turi parduotuves ir prekiauja keliolikos rūšių savo ūkyje pagamintais gaminiais. Parduoda savo gamybos vyną, alų, stipriuosius gėrimus iš įvairiausių uogų, vaisių ir iš medaus, ir su juo. Dabar, kai rinka perpildyta užsienio gaminių, lietuviškos produkcijos įvairovė būtina.
Jau 12 metų Mačienė gaminasi ir midų.
„Kai avilių padaugėjo, atsirado atliekamo neprekinio medaus. Kai korius nuakiuoji – nupjauni vaško dangtelius nuo korių, juose lieka daug medaus. Kaip jį panaudoti? Jis puikiai tinka midui gaminti“, – pastebi bitininkė. Pasak jos, valgydamas medų, žmogus gauna vienokių naudingųjų medžiagų, o iš midaus – kitokių, kurios susidaro rūgimo procese. Kas alergiškas medui, dažniausiai gali mėgautis midumi. Skanauti rekomenduojama vieną midaus taurę. Šis gėrimas yra saldus ir daugiau jo nesinori. Midus tinka prie karštos arbatos, ypač sušalus.
R.Mačienės medus ir midus pripažinti kulinarinio paveldo produktais. Ar galima medų taip vadinti – juk tai bičių produktas, žmogaus darbo jame nedaug teįdėta?
„Bitininkystė – pats seniausias amatas, Lietuvos pirmasis eksportuotas produktas pagal rašytinius raštus buvo vaškas ir medus. Žmogaus darbo juose nėra daug, bet be žmogaus nebūtų nei medaus, nei kitų bičių produktų“, – pastebi Roma.
Bitininko profesija reikalauja išradingumo kaip ir bet koks verslas. Kokios pagundos bitininkams?
„Bitininkams pagundų mažai. Didesnės pagundos kyla prekiaujantiems medumi – importuotą medų pardavinėti vietoj lietuviško ar sumaišyti su juo. Mat lietuviško medaus didmeninė supirkimo kaina yra 6,5–8,5 lito už kilogramą, o importinio – kone per pusę mažesnė, 3–4 litai už kilogramą. O bites maitinti cukrumi tikrai nerentabilu, nes cukrus nėra pigus, o darbo kaštai sudaro didelę dalį bitininko produkcijoje“, – kalba Roma.
Ji nesvajoja, kad jos medus ir kiti produktai patektų į didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Nemėgsta didelių prekybos centrų – šie lyg didelis širšalas, kuriame privalai pirkti tai, ką jie siūlo. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose kiek geriau. Ten yra ir nedidelių specializuotų parduotuvių, ekologinių ar ūkininkų turgelių. Pastarieji jai labiau patinka.
Reikia kilogramo medaus, 4 nemažų citrinų, 1 česnako galvutės, maždaug 100 g imbiero šaknies.
Citrinas švariai nuplauti su soda ir švariu vandeniu, sumalti mėsmale prieš tai išrinkus sėklas, po to sudėti susmulkintas česnako skilteles, imbierą taip pat nulupus permalti mėsmale arba sutarkuoti ir viską sumaišyti su medumi. Šį mišinį vartoti po 1 valgomąjį šaukštą dukart per dieną iki 18 val., nes mišinys gali veikti tonizuojamai ir sutrikdyti miegą. Tai puiki tonizuojamoji, antibaktericidiškai veikianti ir kraujagysles valanti priemonė.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę