Kažkada seniai mūsų protėviai tikėjo, kad čiaudulys ir sloga yra... puikus būdas išvalyti smegenis. Būtent tais laikais ir gimė palinkėjimas čiaudančiajam: „Į sveikatą!“ Sveikatos linkime ir dabar, tačiau vargu ar kas dar tiki, jog sloga ir čiaudulys yra sveikatos požymis. Greičiau tai signalas, kad mūsų organizmą puola virusai. Norint nuo jų apsisaugoti, reikia tinkamai apsiginkluoti. Kaip?
Kiekvieno iš mūsų viduje yra „kariuomenė“, pasiruošusi kovai su įsibrovusia infekcija. Pirmieji su ja susiduria makrofagai – imuninės ląstelės, kurios sugeba sunaikinti sutiktą ligos sukėlėją. Svarbu ir tai, kad makrofagas perduoda informaciją apie sukėlėją kitoms imuninės sistemos ląstelėms. Tada jos pradeda gaminti antikūnus konkrečiam virusui ar bakterijai. Taigi nuo makrofagų funkcijos didele dalimi priklauso, ar susirgsime, ar ilgai sirgsime ir pan. Būtent todėl kasmet peršalimo ligų sezono metu girdime rekomendacijas vartoti daugiau vitamino C (askorbo rūgšties) – vienas iš jo veikimo mechanizmų yra būtent makrofagų aktyvavimas. Ne veltui šis vitaminas vadinamas imuninės sistemos stiprintoju.
Labai svarbu, kad organizmas kartu gautų ir bioflavonoido rutino. Jis turi antivirusinių, antibakterinių, antimutageninių ir antioksidacinių savybių, stiprina vitamino C poveikį ir neleidžia jam greitai oksiduotis.
Vitamino C ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, kiek mažiau kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse.
Rutino gausiai aptinkama grikių miltuose, citrusiniuose vaisiuose, juodojoje arbatoje, obuolių žievelėse.
Deja, Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių vidutiniškai suvartoja pusę rekomenduojamo kiekio. Negana to, neaišku, kiek realiai vitaminų yra tuose pavytusiuose blyškiuose salotų lapuose, kokius dažnai matome prekybos centruose. Dar iki 40 proc. vitamino C prarandama termiškai apdorojant maistą. O taip maitindamiesi nei rutino, nei vitamino C organizmo poreikio nepatenkinsime.
Patartina vartoti specialių preparatų. Itin efektyvus yra Rutinoscorbin, kurio sudėtyje yra abiejų minėtųjų medžiagų. Jis yra 50 kartų efektyvesnis nei įprastas vitaminas C, nes jame esantis rutinas sustiprina vitamino C veikimą.
Tuomet, tikintis didesnio efektyvumo, nereiks vartoti pernelyg didelės vitamino C dozės, kaip neretai daroma. Didelės vitamino C dozės dirgina skrandžio gleivinę, sukelia viduriavimą, gali pažeisti inkstus. Vartojant Rutinoscorbin, vitamino C gaunama tiek, kiek reikia, išvengiama žalos sveikatai. Vienoje Rutinoscorbin tabletėje yra tiek vitamino C, kiek jo turi 2 citrinos, o viena pakuotė atitinka vitaminų kiekį, kuris yra 120-yje citrinų!
Kai trūksta vitamino C, ne tik nusilpsta žmogaus imunitetas, bet jis greitai pavargsta, jam blogiau sekasi dirbti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą. Sutrinka virškinamojo trakto darbas, pablogėja apetitas, kraujuoja dantenos, greitai atsiranda mėlynės.
Vitamino C poreikis didėja vartojant antibiotikus ir migdomuosius vaistus, nes jie sutrikdo vitamino C apykaitą.
Jis ypač reikalingas ir sveikstant, nėštumo bei žindymo laikotarpiu, sunkiai fiziškai dirbant.
Organizmą aprūpinant pakankamu vitamino C kiekiu, sumažėja tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių, skrandžio, onkologinėmis ligomis.
Vitamino C rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui – 60 mg, nėščiosioms– 80 mg, o žindančioms moterims – 100 mg.
Organizmas šio vitamino nekaupia, todėl jo kasdien turime gauti papildomai.
Vitamino C reikia gerokai daugiau ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą.
Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C, vartojant kartu su saldumynais jo pasisavinama taip pat mažiau.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
yra tokia savigydumo ir savidiagnostikos metodika išdėstyta L.G.PUČKO knygose po bendru pavadinimu <daugiamatė medicina>. metodas įgalina savarankiškai ir be vaistų pašalinti visas įmanomai suprasti ligų priežastis ir žymiai palengvinti savo gyvenimą sergant bet kokiomis ligomis ,net chroniškomis)))
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.