){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bėgimo traukai nesugeba atsispirti TV ir teatro žvaigždės, atgaivą jame randa verslininkai. Šis sportas vienija įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir pomėgių žmones. Augant bėgimą praktikuojančiųjų skaičiui didėja ir skeptikų ratas, įsitikinusių, jog bėgimas yra žalingas žmogaus kūnui. Apie tai plačiau kalbiname gydytoją ortopedą Eduardą Bartkevičių.
Viskas, kas daroma su saiku, ypač sportas, negali kenkti kūnui, abejones bando sklaidyti medikas.
„Jei žmogus sportuoja įsiklausydamas savo organizmo, sportas pakenkti negali. Juk mūsų kūnai skirti judėti, o ne gulėti ar sėdėti”, – yra įsitikinęs privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas ortopedas traumatologas Eduardas Bartkevičius.
Jis džiaugiasi, jog pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda vis daugiau sporto renginių, pritraukiančių mases žmonių. Artimiausias – rugsėjo 15 dieną vyksiantis „Danske Bank Vilniaus maratonas“.
Į šiemet jau dešimtą kartą vyksiančią bėgimo šventę šiuo metu yra užsiregistravę beveik 6 tūkstančiai bėgikų, pasiryžusių įveikti įvairius atstumus. Ištvermingiausieji sieks įveikti visą maratoną – 42,195 km, pusmaratonio dalyviai bėgs 21,98 km. Galima rinktis ir dar trumpesnes distancijas: 10 km Nestle bėgimą arba „Rimi” Šeimos bėgimą” – 4,2 km. Jėgas išbandyti galima ir visai trumpose distancijose – „Unicef” vaikų bėgime arba vežimėlių bėgime, kurie sudaro vos po pusę kilometro.
Tiesa, norintieji įveikti šį maratoną, ar bent dalį jo, turėjo pradėti pratinti kūną prie distancijų mažiausiai prieš pusę metų tam, kad kūnas spėtų priprasti prie krūvio ir taptų ištvermingesnis. Gydytojas perspėja, kad priversti kūną bėgti jam nebūnant tinkamai pasiruošus – labai pavojinga.
„Įveikti dideles distancijas neparengtu kūnu – grubi klaida, už kurią teks mokėti traumomis ir skausmu”, – perspėja medikas.
Svarbus apšilimas
Dažnai klaidingai manoma, kad bėgimas gali traumuoti. Tačiau gydytojo ortopedo nuomone, traumas bėgiojant patiria tik neatsargūs bėgikai. Traumų rizika sumažėja iki minimumo, jei pasirengimas sportuoti bus tinkamas. Gyd. Bartkevičius įsitikinęs, kad skausmų priežastis bėgant, nebūtinai susijusi su pačiu bėgimu. Kartais žmonės tiesiog nežino kokių negalavimų turi ir pajutę diskomfortą sportuojant, kaltę verčia sportui.
„Dažniausios traumos bėgant susijusios ne su pačiu bėgimu, bet su šalutiniais dalykais – paslydo, nukrito, pasitempė. Todėl čia svarbus pirminis pasiruošimas bei saiko ribos”, – pabrėžia ortopedas Bartkevičius.
Jis pataria prieš kiekvieną sporto užsiėmimą, taip pat ir prieš bėgimą, būtinai pasidaryti tinkamą apšilimą. Bėgant labiausiai apkraunami galūnių sąnariai, klubų sąnariai, pėdos, keliai. Prieš bėgimą būtina juos išmankštinti, išjudinti, kad nepakenktume ir iki minimumo sumažintume traumų riziką.
„Žmogaus kremzlės neturi kraujotakos ir kraujagyslių, kurios „maitintų” kremzlę. Todėl kremzlės „sutepamos” per sąnarių skysčių judėjimą. Tam ir reikia atlikti apšilimą, kad tas judėjimas suaktyvėtų”, – populiariai apšilimo būtinybę aiškina medikas.
Klausytis savo organizmo
Pradedantieji bėgikai turi didelį dėmesį skirti specialiai avalynei. Ją rekomenduojama įsigyti specializuotose sporto prekių parduotuvėse. Ne mažiau svarbu įvertinti savo galimybes – jei nesportavęs žmogus užsispirs nubėgti ilgą distanciją, tikslą gal ir pasieks, bet gali labai pakenkti savo kūnui. Todėl gydytojas ortopedas siūlo kritiškai vertinti norus ir galimybes. Tik po truputį didinant krūvį, galima pasiekti rezultatų.
„Mūsų kūnas linkęs į tinginystę, todėl kartais reikia perlipti per savo tingumą ir švelniai jį pakankinti”, – pataria gydytojas ortopedas.
Bėgimas yra ne tik malonus, bet ir vienas saugiausių sportinių veiklų, yra įsitikinęs gyd. Bartkevičius, ir pats dažnai praktikuojantis šią sporto šaką.
„Kai buvau kiek jaunesnis, maniau, kad tai gan nuobodus sportas, bet laikui bėgant supratau, kad būtent ši sporto šaka tenkina mano besikeičiančio kūno fizinio krūvio poreikius”, – atvirauja jis.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę