){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų tikriausiu ligų sezonu. Pasikartojantis peršalimas, nuovargis, mieguistumas, vangumas ir kitaip suprastėjusi savijauta dažnai trukdo atlikti net visiškai įprastus kasdienius darbus. Ne paslaptis, kad šie pakitimai dažnai yra susiję su mažėjančiu fiziniu aktyvumu, silpstančiu imunitetu bei psichine sveikata. Kaip tinkamai pasirūpinti sveikata šaltuoju metų sezonu, kad išsaugotumėte žvalumą, darbo bei laisvalaikio veiklų motyvaciją ir gerą sveikatą?
Natūralu, kad prastėjančią savijautą, mieguistumą ir padidėjusį imlumą sezoninėms ligoms gali lemti įvairių mikroelementų trūkumas organizme bei imuniteto nusilpimas. Konkretų vitaminų ar kitų organizmui svarbių medžiagų trūkumą gali parodyti tik išsamūs kraujo tyrimai, kurie padės įvertinti ir visų organizmo funkcijų būklę. Tiesa, dažnai pasitaiko situacijų, kuomet šeimos gydytojai rekomenduoja vartoti maisto papildus atsižvelgdami į jūsų amžių, kūno sudėjimą bei gyvenimo būdą. Vis dėlto, net jei ilgą laiką vartojate jums įprastus maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus, vitaminą D ar B grupės papildus, šių medžiagų kiekius taip pat derėtų pasitikrinti profilaktiškai. Organizme susidarantis vitaminų perteklius taip pat gali turėti įtakos jūsų savijautai. Dauguma laboratorijų siūlo specialias tyrimų programas, pritaikytas pagal jūsų amžių ir lytį, tad tam, kad sužinotumėte savo išsamią sveikatos būklę, jums tereikės užsiregistruoti. Žinoma, šių programų kainos dažnai siekia iki kelių šimtų eurų, todėl verta pasiskolinti palankiomis ir jūsų poreikius atitinkančiomis sąlygomis. Pasinaudoję paskolos skaičiuokle galite sužinoti, kokio dydžio mėnesio įmoką reikėtų mokėti pasiskolinus, tad kur kas lengviau bus nuspręsti ir dėl paskolos termino.
Tiesa, gali būti, kad šaltuoju sezonu nusilpęs organizmas – ne tik vitaminų trūkumo ženklas. Ilgi ir tamsūs vakarai, atvėsęs oras ir apmirusi gamta neretai sukelia neigiamų emocijų. Natūralu, kad tokiu metu daugiau kimbama į darbus, praleidžiama daugiau valandų prie ekrano. Šie veiksniai gali labai skaudžiai atsiliepti jūsų psichinei sveikatai, o pastaroji dažnai lemia pačius įvairiausius simptomus – nuo pasikartojančių galvos skausmų iki virškinimo sutrikimų ar begalės kitų negalavimų. Būtent todėl šaltuoju sezonu privalu pakankamai skirti laiko savo pomėgiams – bent valandą per dieną paskaitykite knygą, užsiimkite rankdarbiais, išbandykite naujas veiklas. Jos atitrauks mintis nuo, rodos, nesibaigiančių darbų, o toks mažytis poilsis leis kokybiškai pailsėti jūsų protui. Tikėtina, kad į dienos režimą įtraukę hobius pasijusite kur kas geriau, atsikratysite nemalonaus galvos spaudimo bei akių nuovargio.
Turbūt mažai kas paneigtų faktą, kad rudeniop akivaizdžiai sumažėja ir fizinis aktyvumas. Ilgesni vakarai, lietingas ir niūrus oras bei nemalonūs vėjai vis dažniau priverčia likti namuose vietoj vakarinės mankštos lauke ar prasibėgimo artimiausiame parke. Savaime suprantama, rudeniop dauguma sporto entuziastų persikelia į sporto sales bei baseinus – čia sąlygos sportuoti užtikrinamos visus metus. Svarbu nepamiršti, kad net ir atėjus žiemai fizinis aktyvumas išlieka ypač svarbus – jis gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir gerina bendrą nuotaiką bei užtikrina kokybiškesnį poilsį. Todėl net ir spaudžiant šaltukui nepatingėkite nukeliauti iki sporto klubo. Jei jaučiate, kad vis atidėliojate mankštą dėl motyvacijos trūkumo, pamėginkite paskatinti save naujais sportiniais bateliais, nauja patogia sportine apranga – maži, tačiau svarbūs elementai sugrąžins norą judėti pirmyn ir tikslingai siekti užsibrėžtų rezultatų.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę