Kosulys gali būti ūminis ir lėtinis. Ūminis kosulys tęsiasi maždaug iki 3 savaičių ir dažniausiai yra susijęs su peršalimo ligomis (plaučių ligomis, pneumonija ir kt.). Kai kosulys užtrunka ilgiau negu 8 savaites, jis laikomas lėtiniu, ir būtina ieškoti jį sukeliančių priežasčių.
Kokios dažniausios kosulį sukeliančios priežastys? Visų pirma – tai sekretas, kuris teka iš nosiaryklės į apatinius kvėpavimo takus ir juos dirgina. O tai gali būti susiję su sinusų patologija (lėtiniais arba ūminiais rinosinusitais), adenoidais (ypač dažnai adenoidų uždegimas kosulį sukelia vaikams), taip pat lėtine sloga (vazomotorinis rinitas), alergine sloga ir t.t.
Nustatyta, kad moterys kosti ir serga ligomis, kurių simptomas yra kosulys, dažniau, kadangi manoma, kad jų gleivinės receptoriai jautresni įvairiems dirgikliams.
Dažniausiai sausas kosulys pasireiškia ligos pradžioje, kai yra pirmoji sudirginimo fazė, kada virusai arba bakterijos, patekę ant kvėpavimo takų gleivinės, sukelia jos uždegimą. Dėl to dirginami kosulio receptoriai, ir žmogus kosti. Virusų sukeltas sausas kosulys gali pasireikšti tokių ligų, kaip laringitas, tracheitas, bronchitas, pradžioje. Taip pat sauso kosulio priepuolius gali sukelti ir medikamentai, pvz., kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai.
Kosulį slopinti reikia jo pirmoje vadinamojoje sausoje fazėje. Kodėl? Todėl, kad pirmomis ligos, dažniausiai sukeltos virusinės kilmės infekcijų, dienomis sutrinka bronchų liaukučių veikla ir sumažėja gleivių gamyba. Dėl to kosulys būna sausas ir labai varginantis. Būtent dėl sauso draskančio kosulio smarkiai padidėja kvėpavimo receptorių dirglumas. Tuomet net paprastas kvėpavimas, nedidelis šalto oro patekimas gali dar labiau išprovokuoti kosulio priepuolį.
Negalėjimas atsikosėti ypač vargina naktį ir ypač jis kankina mažus vaikus, kurie naktį neišsimiega, nepailsi. Dėl kvėpavimo takų gleivinę traumuojančio sauso kosulio skauda krūtinę, trūksta oro, jis gali išprovokuoti netgi vėmimą.
Taigi, jeigu įtariame, kad kosulys yra virusinių ligų simptomas ir nėra užsitęsęs kelias savaites, jį būtina slopinti. Ypač tai svarbu daryti naktį, kad jis neišvargintų žmogaus, neišdirgintų jo kvėpavimo takų.
Vėliau, apie 4–5 ligos dieną, liaukučių veikla aktyvėja, ir sekreto gaminasi daugiau. Ligai progresuojant ir prie virusinės infekcijos prisidėjus bakterinei, gali atsirasti ir pūlingų skreplių.
Slopinti kosulį rekomenduojama 4–5 dienas. Jeigu sausas kosulys užtrunka ilgiau, būtina ieškoti priežasčių, kodėl jis nepraeina. Nes užsitęsęs sausas kosulys gali būti kitų ligų požymis. Pvz., jeigu sausas kosulys ilgai kankina vaikus, jis gali būti sukeltas bronchų astmos arba gastroezofaginio refliukso.
Kad sausas dirginantis kosulys mažiau vargintų, vartojami vaistai, turintys kosulio refleksą slopinančių veikliųjų medžiagų. Vienas iš šios grupės preparatų – Paxeladine. Tai centrinio poveikio kosulį slopinantis vaistas, padedantis normalizuoti kvėpavimą. Preparato sudėtyje esanti veiklioji medžiaga sintetinis okseladino citratas chemine prasme nėra susijusi nei su opiatais, nei su opioidiniais receptoriais, nei su antihistamininiais vaistais.
Paxeladine veikia selektyviai centrinėje nervų sistemoje esantį kosulio centrą. Šis preparatas lengvina kvėpavimą, neslopina kvėpavimo centro, nesukelia mieguistumo, todėl neturi įtakos profesiniam aktyvumui ir netrikdo peristaltikos.
Paxeladine – yra vienas iš pirmiausia pasirinktinų vaistų. Jo galima skirti 2,5 metų ir vyresniems vaikams. O būtent tokio amžiaus vaikai itin dažnai serga įvairiomis virusinėmis infekcijomis, kurių vienas simptomų ligos pradžioje – sausas kosulys.
Vaisto reikia gerti pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kas 4 valandas ir ne daugiau nei 3–4 matavimo šaukštus per parą vaikams, sveriantiems 15–20 kg (t.y. nuo 30 mėnesių iki 6 metų amžiaus). 6–10 metų amžiaus vaikams dozė yra 5 ml 2–3 kartus per parą, 10–15 m. amžiaus – 5 ml ne daugiau 3–5 kartų per parą.
Taip pat noriu pabrėžti, kad piktnaudžiauti slopinamaisiais vaistais negalima.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę