Peršalus gerklės skausmą dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, nes, veikiant šalčiui, sumažėja vaikų kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą. Taigi dažniausi gerklės skausmo sukėlėjai yra:
▪ 70–80 proc. atvejų – virusai: rinovirusai, koronavirusai, gripo, adeno, herpeso, Eipštein-Baro ir kiti;
▪ bakterijos – dažniausiai A grupės beta hemolizinis streptokokas, retais atvejais sukelia stafilokokai, gonokokai;
▪ gali sukelti grybeliai ir kiti parazitai.
Jam gali:
• sumažėti apetitas;
• iš burnos ima tekėti, bėgti seilės;
• jis gali būti neramus;
• gali pakilti aukšta temperatūra.
• jis sunkiai ryja;
• valgydamas jaučia draskymą.
Tačiau dažniausia skaudančiai gerklei būdingi šie simptomai: labai aukšta temperatūra ir silpnumas.
Gerklės skausmas ir karščiavimas gali rodyti pavojingą ligą – anginą, kuri gydoma antibiotikais, kurių paskiria gydytojas. Kartu su jais vaikui rekomenduojama duoti preparato, efektyviai malšinančio gerklės skausmą, tokio kaip, pavyzdžiui, Sebidin. Šis vaistas tinka ne tik anginos sukeltam, bet ir bet kokios kitos kilmės gerklės skausmui malšinti. Kas lemia jo veiksmingumą? Sebidin sudėtyje yra 5 mg chlorheksidino ir 50 mg vitamino C. Chlorheksidinas veikia bakterijas, kai kuriuos virusus, grybelius ir slopina uždegimo proceso vystymąsi. O vitaminas C sustiprina chlorheksidino poveikį, taip pat stiprina vietinį imunitetą, nes turi rekomenduojamą vitamino dienos normą (50 mg).
Pirma, šis preparatas pasižymi tuo, kad tinka mažiems vaikams (nuo 3 metų), nes neturi kitose pastilėse esančių medžiagų (benzokaino darinių), sukeliančių vietinę nejautrą. Vietinė nejautra gali būti vaikų burnos, liežuvio ar skruostų netyčinių sužalojimų priežastis – gali susikandžioti.
Ir antra, kadangi vaikų imunitetas silpnesnis, chlorheksidinas yra geras tuo, kad turi platų antimikrobinį spektrą, o vitaminas C padeda stimuliuoti natūralų imunitetą.
Šį vaistą rekomenduojama čiulpti po vieną pastilę 4–5 kartus per parą.
• Skysčiai – rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių. Ramunėlių ir šaltmėčių arbata drėkina bei gydo gerklę. Arbatos padeda, kai gerklės skausmas ir uždegimas yra nedidelis. Jeigu vaikas mėgsta pieną, tai galima duoti išgerti šilto pieno ir suvalgyti šaukštelį medaus. Arba šaukštas susmulkintų bruknių lapų ir šakelių užpilamas stikline verdančio vandens, 30 minučių palaukiama, perkošiama ir duodama po 2 šaukštus 4–5 kartus per dieną.
• Gerklės skalavimas – medetkų nuoviru, druskos ar sodos tirpalu. Šilto vandens stiklinėje ištirpinkite arbatinį šaukštelį druskos. Toks tirpalas sušildo ir išvalo gerklę. Gerklę skalauti reikėtų 4–5 kartus per dieną. Šis būdas yra tinkamas vyresniems vaikams, nes patys mažiausiai gerklės skalauti nemokės.
• Gerklės kompresas – galima dėti medaus kompresą ir šiltai aprišti kaklą, tai turėtų padėti sumažinti skausmą.
• Kojų kaitinimas – rekomenduojama kas vakarą prieš miegą, po 15 minučių „pakaitinti“ kojas vonelėje, palaipsniui didinant vis karštesnio vandens kiekį. Galima į vonelę įberti saują druskos. Kojų pamirkymas karštame vandenyje naudingas tuo, kad tonizuoja visą organizmą ir pagerina nosies bei gerklės kraujotaką. Po kaitinimo būtina užmauti šiltas kojines ir vaiką paguldyti į lovą, šiltai užkloti.
• Drėgnas oras – gerklę raminamai veikia drėgmė.
• Pastilės, ledinukai, aerozolis – drėkina gerklę, mažina skausmą.
• Vitaminai – peršalus tinka vitaminai su ežiuole ir vitaminas C, nes jie padeda stiprinti imunitetą. Žiemą vaikams daugiau rekomenduojama skirti vitaminų kompleksą.
• Organizmo stiprinimas, grūdinimas – rekomenduojama vaikams daugiau laiko būti gryname ore. Atostogų metu ar laisvomis dienomis su visa šeima išvažiuokite į gamtą.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę