){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neseniai praūžė Užgavėnių linksmybės su savo persirengėliais, Morės deginimu, Lašininio ir Kanapinio kova. Kaip paprastai, kovą laimėjo kanapinis, taigi žiema nugalėta, netrukus ir pavasaris. Bažnyčia 40 dienų iki Velykų vadina Gavėnia ir skiria susikaupimui prieš Didžiąją krikščionims Kristaus Prisikėlimo, arba Velykų, šventę. O žmonės nuo seno gamtoje ieško pavasario ženklų.
Gavėnios ištakos
Nors daugeliui gavėnia susijusi su bažnyčia, tačiau yra nuomonė, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškosios religijos ir kad pavasarį būdavo švenčiamas mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo (Ozyrio Egipte, Adonio Finikijoje, Ačio Mažojoje Azijoje, Dioniso Graikijoje) prisikėlimas. Šiuo metu būdavo pasninkaujama, atliekamos apeigos. Tokiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.
Vakarų krikščionių bažnyčiose gavėnia įsigalėjo nuo VII a., su krikščionybe ji plito Lietuvoje. Tiesa, Aleksandras Žarskus („Pavasario virsmas. Užgavėnės. Gavėnia“) abejoja krikščioniškosios gavėnios laikotarpio tikslumu: „Po Užgavėnių prasideda gavėnia – taip dabar yra įprasta manyti. Savaime kyla klausimas: kodėl Užgavėnės, kurios pagal pavadinimą (UŽ gavėnios) turėtų būti po gavėnios, yra švenčiamos prieš ją… Taigi galima drąsiai teigti, jog gavėnios laikotarpis puikiausiai galėjo būti ir prieš Užgavėnes.“ Ir toliau: „Kad taip buvo iš tikrųjų, rodo ir tai, kad dar palyginti visai neseniai žodis „gavėnia“ kartais būdavo vartojamas priešinga, negu mums įprasta, prasme: „Veselijos ir pokyliai bus keliami gavėnėje“. Taip buvo rašoma J. Basanavičiaus redaguotoje „Aušroje“ (LKŽ, III t. p. 188). A. Žarskaus nuomone, negalime teigti, kad krikščionybė gavėnios laikotarpį, trukusį nuo Kalėdų iki Užgavėnių, perkėlė nuo Užgavėnių iki Velykų, „nes gamtos lygmenyje esančio gavėnios tarpsnio neįmanoma perkelti. Senasis gavėnios laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių išlieka, tačiau, vis labiau pabrėžiant krikščioniškosios gavėnios laikotarpį, susijusį su žmogaus kūno marinimu ir jo dvasios atsigavimu, senoji gavėnia buvo vis labiau užmirštama.“
Gavėnia – krikščionių pasninko laikotarpis
Taigi gavėnios kaip susikaupimo laikotarpį visa dėlto labiau akcentavo bažnyčia. Jos metu nepuošiamas gėlėmis altorius, muzikos instrumentai naudojami tik giedotojams pritarti – taip sukuriama rimties ir susikoncentravimo ties atgaila atmosfera. Nuo pat pradžių gavėnia – keturiasdešimties dienų pasiruošimo Velykų šventei laikotarpis. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai (besiruošiantieji krikštui suaugusieji), kuriuos krikštydavo per Velyknakčio apeigas. Visą tą laiką jie intensyviai rengdavosi reikšmingam gyvenimo momentui.
Gavėnia geriausiai tikdavo ir kanoninei atgailai. Privačiai atlikę išpažintį, nusidėjusieji turėdavo atlikti atgailą, jei norėjo vėl būti priimti į Bažnyčią.
Pasirengimas Velykoms, katechumenatas, kanoninė atgaila nulemdavo gavėnios nuotaiką, pamaldumo ir asketines praktikas.
Gavėnios metu tikintiesiems draudžiama valgyti mėsiškus ir pieniškus valgius, linksmintis. Pabrėžiama, kad savo veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje – gal todėl liaudyje labiau įsigalėjo nuomonė, kad gavėnia visų pirma yra pasninko metas, ir jo griežtai būdavo laikomasi. Žmonės gavėniai iš anksto ruošdavosi – prisiaugindavo pupų, žirnių, prisidžiovindavo arba prisisūdydavo grybų, prisiraugindavo agurkų ir kopūstų. Kaip rašė tautosakos ir etnografinės medžiagos pateikėjas Petras Zalanskas (1900–1980): „Visų gavėnių žmonės valgydavo sausai. Septynių metų vaikas jau pasninkavo.“
Pavasario laukimo šventės
Nors užsigavėjus po Pelenų dienos prasideda susikaupimo metas, tačiau švenčių netrūkdavo – gal jos buvo ne tokios triukšmingos, bet svarbios – pagal jas spėdavo, kaip greitai ateis ir koks bus pavasaris, kurio visi su nekantrumu laukdavo. Pirmųjų pavasario pranašų buvo laukiama vasario 24-ąją – Vieversio dieną (krikščioniška šv. Motiejaus). Vieversys parskrisdavo kartais anksčiau. Tačiau jei pamatydavo vieversį dar prieš Motiejų, sakydavo, kad dar bus didelis atšalimas. Jei pamatydavo vėliau, tikėdavosi šilto ir sauso pavasario.
P. Dundulienė („Lietuvos etnologija“) rašo, kad Vieversio diena buvo ypatinga šventė. Kai kur tą dieną nesijodavo nei miltų, nei grūdų, kad pasėlių neužpultų maras ar gyvuliai nesisuktų kvaituliu, nes gyvulių kvaitulį galėjęs sukelti miltų sukimas rėtyje. Žmonės nešukuodavo galvos, kad vištos įsėtų daržų neiškapstytų.
Ypatinga reikšmė būdavo teikiama pirmosioms kovo dienoms – kokia pirmoji kovo diena, toks bus pavasaris, antroji rodo vasarą, trečioji – rudenį, ketvirtoji – žiemą.
Kovo 4-oji mums visiems labiausiai žinoma kaip Šv. Kazimiero diena (kas iš mūsų nėra pabuvojęs Kaziuko mugėse!). Nuo stogų jau laša taip, kad ne tik gaidys, bet ir jautis gali atsigerti. Per Kazimierą žmonės stengdavosi iš tvartų išleisti gyvulius – esą tai padės jiems greičiau augti. Žmonės sakydavę, kad jau per Kazimierą vieversiai užgieda pirmą giesmę, tačiau, ją išgirdus, pernelyg džiaugtis nevertėtų – tai pranašauja nederlių.
Kovo 4-oji dar vadinta kovarnių arba špokų diena, „kreivavėžiu“.
Neilgai trukus, kovo 10-ąją, buvo laukiama parskrendant 40 paukščių, atnešiančių tikrą pavasarį. Tai Keturiasdešimties kankinių, arba keturiasdešimties paukščių, diena. 40 paukščių diena vadinama todėl, kad apie tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į atgal. Žmonės sakydavo: jei tą naktį pašąla, stiprios šalnos dar truks 40 parų. Kad būtų geras javų derlius, Rytų Lietuvoje moterys turėdavusios iškepti šeimynai 40 bandelių. Žemaičiai šią dieną turėdavo praleisti namuose, vengdavo koją kur toliau iškelti. Tikėta, kad jei tą dieną kur toliau išvažiuosi, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
Pavasario šauktuvės
Tai dar viena pavasario šventė. Pavasario šauktuvės – tai mėnulio pjautuvo pasirodymas po žiemos saulėgrįžos (dar Kumeliuko krikštynos, arba Krikštai). Ši senovinė lietuvių liaudies šventė – tai archajiškojo Mėnulio kalendoriaus reliktas, ji išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose.
T. Narbutas (Lietuvių tautos istorija, 1835 m., I t.) rašo, kad per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Jos basos į laukus bėgdavo pasitikti saulės. Belaukdamos saulės dainuodavo dainas. Pirmiesiems jos spinduliams palietus žemę, grįždavo į kaimą, visus sutiktuosius sveikindavo su atėjusiu pavasariu ir linkėdavo gerų metų. O štai apie žemaičius M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ (1848 m.) rašo, tą dieną į laukus išjodavę du būriai vaikinų. Kiekvienas būrys turėdavo po šventą paveikslą, dėl jų tarp raitelių vykdavo varžybos.
Dar vienas atbundančios gamtos, atšilimo pranašas – pempė. Gal dėlto Pempės (šv. Juozapo) diena buvo taip pat labai svarbi. Sniegas jau taip smarkiai patirpęs. Jei tą dieną būdavo giedra, tikėdavosi pieningų metų. Tą dieną moterys neverpė – kad baroniukams galva nekvaistų. Merginos tvarkydavo gėlių darželius, išgrėbstydavo pernykščius stagarus, purendavo žemę. O šiaurinėje Lietuvos dalyje moterys ir daržo daigus jau sėdavo. Ši diena – gėlių, merginų ir moterų šventė.
Kovo 19-tą laukdavo parskrendant gandro, atnešančio ant uodegos kielę, kuri baigianti iškapstyti ledus. Na, o netrukus ir lygiadienis – tikra pavasario pradžia.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę