){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai gyvenimo tempas toks didelis, dauguma žmonių retai randa laiko reguliariam sportui. O jei sportuojama tik nereguliariai?
Čia turėtų būti savaime aišku, kad reguliarus sportas yra daug sveikiau, geriau nei nereguliarus, tačiau ne visiems pavyksta tai padaryti. Labai svarbu atrasti laiko sau, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Nes nereguliarus fizinis aktyvumas gali tapti ir padidėjusio svorio, ir įvairių traumų priežastimi.
Tai labiau tinka tiems žmonėms, kurie kasdien intensyviai sportavo ir staiga liovėsi tai daryti, todėl priaugo svorio. Vėliau, siekiant atsikratyti taip priaugtų kilogramų, bus daug sunkiau tai padaryti. Norint visada išlaikyti dailias kūno linijas, reikia nepertraukiamai sportuoti. Visa fizinio aktyvumo nauda bus menkavertė, jei aptingsite ar pritrūksite laiko mankštai bei sportinėms treniruotėms. Fiziniai pratimai turi būti atliekami reguliariai ir pakankamai dažnai. Tik taip padailinsite savo kūno linijas bei pagerinsite savijautą.
Iš dalies tiesa. Norint numesti antsvorį, reikia išeikvoti energijos daugiau negu gaunama iš maisto. Nors sportuojant sunaudojamos kalorijos padeda numesti svorį, tačiau sportavimas neduoda itin didelių rezultatų siekiant numesti svorį. Greičiausiai taip yra todėl, kad pasportavus pakyla apetitas ir suvalgoma daugiau. Nustatyta, kad sportavimas gerai padeda palaikyti numestą svorį, todėl į visas svorio metimo programas rekomenduojama įtraukti sportą.
Apskritai judrus gyvenimo būdas sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Mažai judant, kaupiasi visceraliniai riebalai – tai pilvo ertmėje tarp vidaus organų esantys riebalai. Šie riebalai ypač yra linkę susikaupti vidutiniame amžiuje ir gali būti besivystančio diabeto, hipertenzijos priežastis. Visai neseniai JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 6000 moterų, buvo nustatyta, kad daug sportuojančios dailiosios lyties atstovės 25 proc. rečiau serga vėžiu, palyginti su tomis, kurios yra mažai aktyvios. Kartu mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad sportas mažai padeda, jei moteris nepakankamai miega. Iki šiol nežinoma, kodėl sportas sumažina vėžio riziką, tačiau tai gali būti susiję su nedideliu kūno svoriu, geresne imunine sistema ir hormonais. Žinoma, po tinkamo fizinio krūvio pagerėja nuotaika, savijauta, norisi nuveikti kažką naudingo.
Dažniausiai pasitaiko įvairių raumenų grupių raiščių patempimai (pvz., čiurnos), sausgyslių patempimai (pvz., Achilo sausgyslės), galimi išnirimai, apatinės nugaros dalies skausmai ir pan.
Kaip gydytojai rekomenduoja pradėti sportuoti žmonėms, kurie tai nori daryti „dėl sveikatos“? Koks turėtų būti intensyvumas ir pan.?
Jei žmogus nueina, pvz., į sporto klubą, jis turėtų pasirinkti mažo intensyvumo treniruotes, kad „neapkrautų“ savo organizmo. Tačiau dažnai naujai atėjęs žmogus bando kuo greičiau priprasti prie esamų krūvių ar treniruočių intensyvumo. Jis net nepagalvoja, kad šalia esantys žmonės gali sportuoti jau ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus. Tokie naujokai bando daryti viską, ką daro kiti, ir tai, be abejo, vėliau sukelia nemalonius pojūčius – gal nuo per didelio krūvio skauda visą kūną, ir žmogus gana greitai pasiduoda. To reikėtų išvengti.
Žiūrint kaip namie norite sportuoti. Galbūt nusipirkote treniruoklį, gal pradėsite bėgioti ar kilnoti svorius. Imant kaip pavyzdį bėgimą, kartais manoma, kad prieš pradedant bėgioti būtina padaryti bent kelis tempimo pratimus, tačiau pastebėta, kad lėtas bėgimas yra ne mažiau efektyvi apšilimo forma, todėl galima tai daryti iš karto. Bėgant reikia įkvėpti pro nosį ir iškvėpti pro burną, galite pasidaryti „kalbėjimo testą“: jeigu bėgdami negalite palaikyti pokalbio, vadinasi, bėgate per greitai. Taip išsiaiškinsite, ar bėgate pakankamu tempu. Rekomenduojama bėgioti reguliariai bent po valandą kasdien.
Svoriai dažniausiai naudojami kūno stangrinimo tikslu. Yra labai daug pratimų, atsižvelgiant į tai, kurią kūno raumenų grupę ruošiatės stiprinti. Žinoma, norint taisyklingai atlikti pratimus, reikėtų skaityti, domėtis, žiūrėti į paveikslėlius, jei neturite galimybės apsilankyti pas profesionalą.
Apskritai pačioje pradžioje rekomenduočiau pasitarti dėl įvairių fizinių pratimų ir tinkamo fizinio krūvio su gydytoju reabilitologu ar bent jau kineziterapeutu.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
pirmoms dienoms tinka ivairus tepaliukai skausmui sulengvint, paskui jo nebereikes