){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų šeimoje kas nors sirgo ar mirė nuo šių ligų.
Jei sužinojote, kad buvo giminaičių, sirgusių šiomis ligomis, nepulkite į paniką. Paprasčiausiai tai įspėjimas jums, kad anksčiau nei kiti turite pradėti rūpintis savo sveikata. Bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinkite, ar nėra burnos, prostatos, odos ar storosios žarnos vėžio požymių. Taip pat pravartu pradėti vartoti vitaminus su antioksidantais (vitaminu E, beta karotinu, selenu), keisti mitybos įpročius.
Kad maistas turi įtakos daugeliui ligų, rodo ir tokie pavyzdžiai: šimtmečiais japonų vyrai vartojo maistą, kuris gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi, todėl jų šalyje sergančiųjų prostatos, storosios žarnos vėžiu ir širdies kraujagyslių ligomis daug mažiau nei Europoje.
Pasirodo, kad norint išvengti prostatos vėžio, reikia vartoti daug sojos produktų, pieno, sūrio, jogurto bei tokių daržovių, kaip brokoliai, Briuselio kopūstai, taip pat ropines daržoves. Jose gausu izoflavanoidų - medžiagų, kurios reaguoja su vyriškais lytiniais hormonais ir apsaugo nuo prostatos vėžio, stabdydamos vėžinių ląstelių augimą. Be to, šios medžiagos apsaugo ir nuo nepiktybinio prostatos padidėjimo, būdingo visiems vyrams, vyresniems nei 50 metų, - vadinamosios prostatos adenomos. Labai sumažėja rizika sirgti ir skausmingu šios liaukos uždegimu - prostatitu. Izoflavanoidų turinčių daržovių reiktų suvalgyti ne mažiau nei 25 g per dieną, nes jos organizme išlieka tik 48 valandas.
Japonų taip dažnai vartojami ryžiai bei makaronai apsaugo nuo storosios žarnos vėžio. Šių medžiagų tarpiniai skilimo produktai- butiratai – žarnyne sudaro rūgščią terpę ir nepalankias sąlygas karcinogenų – medžiagų, skatinančių naviko vystymąsi, atsiradimui.
Šios Rytų šalies žmonės beveik 7 kartus mažiau serga širdies kraujagyslių ligomis. Tai taip pat galima paaiškinti mitybos papročiais. Pasirodo, kad:
• japonai per dieną vidutiniškai suvartoja ne mažiau kaip 100 g žuvies, ypač kurioje daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, iš kurių vertingiausios omega-3 polinesočiosios rūgštys. Jų daug lašišoje, tune, silkėje, skumbrėje, unguryje, sardinėje. Omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys neleidžia susidaryti riebalų plokštelėms ir kauptis kraujagyslių sienelėse.
• vartoja daug žalių lapinių daržovių, citrusų, kuriuose gausu antioksidantų - medžiagų, kurios jungia ypač dideliu cheminiu aktyvumu pasižyminčias molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais.
• japonų mėgstamuose svogūnuose daug antioksidanto alicino. Česnakas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• rytiečiai geria daug žaliosios arbatos, turinčios daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių flavanoidų. Žalios arbatos reiktų išgerti bent po puodelį per dieną.
• Valgykite daug žuvies.
• Vartokite mažiau riebios raudonos mėsos, ją pakeisdami paukštiena: kalakutiena, vištiena, antiena. Vartojant daug žuvies ir vištienos rizika sirgti storosios žarnos vėžiu sumažėja 43 procentais.
• Citrusiniai vaisiai vartojami po pietų ne tik valo burnos ertmę, bet ir papildo vitamino C atsargas.
• Kaip maisto priedą ir prieskoninę daržovę vartokite žalius ar džiovintus jūros dumblius.
• Vartokite daug daržovių. Tik kas ketvirtas europietis pakankamai valgo daržovių ir vaisių. Juos turėtume valgyti ne rečiau kaip keturis kartus per dieną. Tai gali būti sulčių stiklinė pusryčių metu, griežinėlis pomidoro ant sumuštinio priešpiečių metu, salotos per pietus ar obuolys pavakariams. Daržovės ir vaisiai yra puikus vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Nemanykite, kad gerdami vitaminus su mikroelementais ir kitais priedais aprūpinate organizmą pakankamu jų kiekiu.
• Mėsa, paukštiena, ilgai kepama aukštoje temperatūroje, netenka daugelio savo savybių ir tampa pavojinga, nes joje atsiranda net 17 rūšių kancerogenų. Iš jų ypač pavojingi heterocikliniai aminai, kurių gausu ir rūkytoje mėsoje. Todėl prieš kepdami mėsą pamarinuokite 20-40 minučių arba 2 min. pakaitinkite mikrobangėje krosnelėje. Tada mėsa suminkštėja, o aminų kiekis sumažėja net 90 procentų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę