){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, todėl neretai manoma, kad šiuo metų laiku vitamino D klausimas tampa nebeaktualus. Vis dėlto jo kiekį organizme gali lemti ne tik saulėtų dienų skaičius, bet ir kasdieniai įpročiai, darbo pobūdis, laikas, praleidžiamas patalpose, bei kiti individualūs veiksniai. Aptarkime, kodėl net ir vasarą verta atkreipti dėmesį į vitamino D svarbą ir kokie veiksniai gali turėti įtakos jo kiekiui organizme.
Nors vasarą saulės spindulių netrūksta, tai dar nereiškia, kad kiekvienas gauna pakankamai vitamino D. Šis vitaminas susidaro odoje veikiant ultravioletiniams B (UVB) spinduliams, bet jo kiekį gali lemti įvairūs kasdieniai įpročiai. Dalis žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia biure, namuose ar automobilyje, todėl tiesioginio kontakto su saulės spinduliais būna mažiau, nei gali atrodyti. Be to, siekiant apsaugoti odą nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, o karščiausiomis valandomis pabūti pavėsyje. Taigi, ieškant patikimos informacijos apie vitaminus, jų paskirtį ar sveikatingumo prekes, gali būti naudinga pasidomėti, ką siūlo „Camelia“ vaistinių tinklas, kur galite rasti ne tik vaistų ir medikamentų, bet ir naudingos informacijos.
Nors vasara dažnai siejama su didesniu buvimu gryname ore, ne visų kasdieniai įpročiai yra vienodi. Daug laiko biure ar dirbant nuotoliniu būdu praleidžiantys žmonės saulės šviesoje gali būti gerokai trumpiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Į vitamino D kiekį verta atkreipti dėmesį ir vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie sąmoningai vengia tiesioginių saulės spindulių arba didžiąją dienos dalį praleidžia patalpose. Kadangi vitamino D poreikis yra individualus ir gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių, kilus klausimų dėl jo vartojimo ar poreikio, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jie gali padėti įvertinti individualią situaciją ir pateikti tinkamas rekomendacijas.
Rūpinantis vitamino D kiekiu svarbu atsižvelgti į visą kasdienę rutiną. Subalansuota mityba, kurioje netrūksta įvairių maistinių medžiagų, yra viena iš svarbių sveikos gyvensenos dalių. Taip pat naudinga reguliariai leisti laiką gryname ore ir laikytis saugaus buvimo saulėje rekomendacijų. Kai kuriais atvejais, įvertinus individualius poreikius, gali būti pasirenkami maisto papildai su vitaminu D. Daugiau informacijos apie šios grupės papildus galima rasti https://camelia.lt/c/prekiu-medis/vitaminai-maisto-papildai-mineralai/vitaminai-ir-mineralai/vitaminas-d-963. Vis dėlto prieš pasirenkant papildus svarbu atsižvelgti į asmenines aplinkybes ir, jei kyla klausimų, pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Vien šiltasis metų sezonas nebūtinai reiškia, kad vitamino D kiekis visada yra pakankamas. Svarbu atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, mitybos įpročius, lauke praleidžiamą laiką ir kitas individualias aplinkybes. Sprendimai dėl vitamino D papildymo turėtų būti priimami įvertinus asmeninį poreikį ir, esant klausimams, pasikonsultavus su specialistu.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę