){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Plaučiai yra kvėpavimo organas, kurio pagalba gaunate deguoį. Kai per trachėjas oras patenka į bronchus, jų ploniausiomis atšakėlėmis- bronchiolėmis- prisipildo visi plaučiai. Mažytės kraujagyslės, esančios plaučių pūslelėse (alveolėse) paima įkvėptame ore esantį deguonį ir jį išskirsto po visą organizmą. Deguonies molekulės prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių ir keliauja kartu su jais. Kairysis ir dešinysis plautis turi maždaug 400 milijonų tokių plaučių pūslelių. Jos ne tik aprūpina organizmą deguonimi, bet ir padeda jam apsivalyti: iš kraujo surenka anglies dioksidą, kurio mūsų iškvėptame ore yra 5 procentai.
DĖL KO ŽMOGUS KOSĖJA?
Plaučių pūslelės yra tarpinė stotis visai eilei medžiagų. Nuodai bei organizme susidarę šlakai, atnešti kraujo, per plonytes it voratinkliai alveolių sieneles patenka „paviršiun“ į bronchioles. Iš ten jie, judančių plaukelių stumiami į viršų maždaug 15 cm per valandą greičiu, atsikrenkščiant bei kosint pašalinami iš kvėpavimo trakto. Jokiu būdu negalima slopinti kosulio, o išskiriamą sekretą būtina kaip įmanoma greičiau išspjauti. Šiame sekrete yra ne tik likusių nuodų iš medžiagų apykaitos proceso, bet ir dulkių bei suodžių dalelyčių iš oro.
KAS SVEIKA PLAUČIAMS
-teisingai kvėpuoti. Dauguma žmonių kvėpuoja negiliai, tik viršutine krūtinės dalimi. Teisingai įkvėpiant, turėtų pakilti ne tik krūtinės ląsta, bet ir šonai, ir pilvas,
-stiprinti imunitetą grūdinimusi šaltu vandeniu, kaitinimusi saunoje, sportavimu,
-tinkamai maitintis, daug vitaminų C ir E, turinčiu maistu,
-nerūkyti,
-būti daug gryname ore, kalnuose, miške, prie jūros,
-pakankamai miegoti.
KAIP IŠVALYTI PLAUČIUS NUO ŠLAKŲ
Šlakų šalinimo priemonės skatina normalius plaučių valymo mechanizmus- atsikrenkštimą, kosulį bei nosies sekreto tekėjimą. Todėl sveika:
1)kelis kartus per dieną energingai pakvėpuoti iki uždusimo. Tai praturtina kraują ir organus deguonimi, paskirsto hormonus, pakelia nuotaiką. Kvėpavimą galima greitinti bėgiojant, žaidžiant tenisą, greitai lipant laiptais, plaukiant.
2)atlikti specialius kvėpavimo pratimus. Jogos mankštos metu, kuo daugiau iškvepiant sunaudoto oro, tuo daugiau pašalinama šlakų ir daugiau vietos lieka įkvepiamam šviežiam orui. Dainuojant vyksta oro kaita. Žiovaujant plaučiai prisipildo šviežio oro.
3)gerti vaistažolių arbatas. Siaurasis gyslotis laisvina kvėpavimo takus, ramina kosulį. Ankstyvasis šalpusnis skystina bronchų sekretą, lengvina atsikosėjimą. Čiobrelis malšina kosulį, atlaisvina gleivines ir dezinfekuoja.
4)atlikti inhaliacijas. Eukalipto inhaliacijos stabdo gleivių susidarymą bronchuose, slopina kosulį, skatina skrepliavimą, dezinfekuoja gleivinę. Kalnų pušies aliejaus inhaliacijos atlaisvina skreplius bronchuose.
5) sergant plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės, medikai pataria vartoti geriamą tirpalą FLAVAMED. Jis tinka vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiems.
400 milijonų plaučių pūslelių rūpinasi, jog jūsų organizmas gautų pakankamai gyvybiškai svarbaus deguonies. Padėkite joms giliai įkvėpdami tyro oro.
Parengė: L.Varanvičienė
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę