Eligijus Valskis – sveikos gyvensenos mokytojas, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas. Tauragiškis praktikuojantis sveikuolis sutiko pasidalinti savo istorija ir prisidėti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“.
Liga pakeitė mano gyvenimą
Paklausus, nuo ko prasidėjo esminiai gyvenimo pokyčiai, E.Valskis atvirauja, jog, deja, nebuvo toks sąmoningas, kad savanoriškai pradėtų sveikai gyventi. „Dažnai gyvenimo būdą pradedame keisti kai prispaudžia bėdos, ligos ir kartais neturėdami kito pasirinkimo. Kai 1984 m. antrą kartą susirgau geltlige, man buvo ypač didelis sukrėtimas. Kauno infekcinėje klinikoje buvo nustatyta, kad tulžies pūslė susitraukusi, tuščia, nes kepenys negamino tulžies. Esant tokiai būklei yra nevirškinami riebalai ir tada sutrinka viskas, neišsiskiria riebaluose tirpūs vitaminai, riebiosios rūgštys, glicerinas. Be to, kepenys neatlieka savo valymo funkcijos. Žodžiu, valgai, valgai ir lieknėji.“ – šypsosi pašnekovas ir tęsia pasakojimą: „klinikose buvo taikytos elektroforezės procedūros ir gydymas vaistais, kad galėčiau įsisavinti maistą. Po šio gydymo pasijutau kiek geriau, tačiau vien tik medikamentinis gydymas man neatstatė sveikatos, tik šiek tiek palaikė kepenų funkciją. Todėl toks gydymas pasitikėjimo mano ligos, kepenų cirozės atveju, nekėlė. Šią nuojautą sustiprino pokalbis su šviesios atminties prof. Stefanija Gruodyte dar būnant infekcinėje klinikoje. Profesorė man priminė, kad vaistų nuo kepenų nėra, o mano minimi vitaminai ir vaistai taip pat kenkia kepenims.“
Būdamas sveikos gyvensenos specialistas, Eligijus studijavo įvairių pasaulio sveikuolių, tokių kaip Vydūno, Šeltono, Uokerio ir kt. metodikas, tačiau reikėjo praktikos. „Pradėjo veikti pirmosios sveikatos mokyklos, važiavau į paskaitas, seminarus. Kurį laiką laikiausi labai griežtos dietos, dėl ligos ir etinių sumetimų tapau vegetaru. Pagalvojau, jei mėsos nevalgysiu, bus geriau. Vienas Dievo įsakymų ,,Nežudyk“ įgavo prasmę, suklusau ir suvokiau, kad aš prisidedu prie niekuo nekaltų gyvulių žudymo. Panaudojau Polio Brego, Nikolajevo, Nilovo badavimo specialistų metodikas. Nors niekas iš medikų tuo metu nepritarė tokiam žingsniui, tačiau aš po dviejų savaičių badavimo ir dar po dviejų savaičių palaipsninio išėjimo atgavau jėgas ir sveikatą. Po to, dar keletą metų po dešimt, septynias, penkias ir tris dienas kas pusmetį, ketvirtį, mėnesį vis kartodavau gydomąjį badavimą. Nuo to laiko gyvenu sveiką, darnų, be žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, keiksmažodžių, neigiamų minčių, emocijų ir t.t.), ir kiek įmanoma teisingesnį gyvenimo būdą“, - džiaugiasi pašnekovas,
Kiekviena diena – tarsi šventė
Paprašytas papasakoti, kaip švenčia tradicines lietuviškas šventes, p. Eligijus tik nusijuokia: „Man kiekviena diena yra šventė. Tai tiesa, kai medituoji, praktikuoji dvasines praktikas, ieškai gyvenimo prasmės, tuomet kiekvienas susitikimas su savimi yra šventė. Turime suprasti, jog šventės nėra tik valgymas ir lėbavimas... Man šventė - kai susitinkame artimos sielos, bičiuliai, taip pat su kolegomis tarptautiniuose renginiuose, kursuose užsienyje. Aplinkiniai, žinoma, nesupranta, kad galima švęsti atliekant tam tikras praktikas, žaisti, dainuoti ir šokti be alkoholio ir valgiais apkrauto stalo. Tėvams, giminaičiams, draugams buvau keistuolis, kuris užsiima niekais. Tik iš dalies pritardavo mano gyvenimo būdui. Nors yra draugų ir žmonių, kurie iš to iki šiol šaiposi. Žmonės yra tokie, kokie yra, visų mūsų branda skirtinga, tad ir poreikiai save realizuoti taip pat. Apskritai pasikeitė mano laisvalaikis, draugai, požiūris į gyvenimą, bendravimas su aplinkiniais. Neliko betikslių susitikimų, tuščių kalbų. Laisvalaikis dažniausiai yra turiningas ir prasmingas.“
Nereikia perlenkti lazdos
Paprašius pasidalinti savo nuomone dėl gydytojų požiūrio į sveiką gyvenseną, dėstytojas pripažįsta, jog kai kuriais atvejais gydytojai tam nepritaria, ir turi tam pagrindo. „Kai kurie sveikos gyvensenos pradedantieji neatsakingai elgiasi eksperimentuodami ir neteisingai taikydami tam tikrus sveikatinimo būdus, metodus arba tiesiog perlenkdami lazdą. Tačiau su visa pagarba gydytojams, turiu pasakyti, kad jie nėra sveikatingumo specialistai. Sveika gyvensena yra labai plati disciplina, apimanti daug sričių: dvasinę, fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą, santykius, tarpusavio sąveikas, dorą, darną, moralę. Kai kurios anatominės, fiziologinės žinios apie žmogų medikams leidžia daryti kokią nors dalinę išvadą. Todėl paviršutinis jų požiūris pakiša jiems koją, dažnai kyla visai nepagrįsti kaltinimai tam tikriems metodams, kurie mokslo jau seniai pagrįsti. Juk medicinos universitetuose sveikatingumo nemokė, jų mokė tik šalinti pasekmes. Lietuvos sveikuolių sąjunga seniai vadovaujasi ir praktikuoja tarptautinio lygio garsių mokslininkų aprašytomis metodikomis. Beje, grūdinimosi praktikos, kurios duoda teigiamą rezultatą mūsų sveikatai, įrodinėti net nereikia. Tiesos, kaip ir meilės, įrodyti nereikia, nes jos niekas neįrodė ir neįrodys.“ – įsitikinęs pašnekovas.
Turiu visą sveikuolių šeimą
P. Eligijus džiaugiasi, kad įsitraukus į sveikos gyvensenos judėjimą Lietuvoje, čia sutiko daug šiltų ir sąmoningų žmonių, su kuriais gali pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais, sunkumais ar kitokiomis negandomis. „Turiu artimų bičiulių, kolegų ir šeimą - žmoną, sūnų, kurie padeda gyventi sveikai ir dirbti efektyviai. Turiu Mokytoją, kuris veda... Pasirinkau kitą gyvenimo būdą todėl, kad tai užtikrina gerą savijautą, saugumo jausmą, pasitikėjimo savimi ir laisvės pojūtį, ugdo suvokimą apie žmogiškąsias vertybes. Protui prašviesėjus, suvokimui išsiplėtus, kitaip ir neįmanoma gyventi, grįžimas atgal būtų visiškas nesusipratimas, degradacija, tamsa.“
Paprašius pabandyti paaiškinti, kodėl visgi kai kurie žmonės gyvena toje tamsoje, lektorius susimąsto: „Trūksta sąmoningumo, kurį turime bendromis jėgomis ugdyti. Nėra arba neliko mūsų kultūroje teisingos gyvensenos pagrindų, moralės principų, dvasinių dėsnių laikymosi. Elgiasi žmonės ne taip kaip derėtų, net priešingai sveikam protui ir sveikatai. Per žiniasklaidą yra skatinama žalingų įpročių kultūra (reklama), vaistų vartojimas ir pan., kai tuo tarpu juos gali pakeisti teisinga gyvensena, teisinga mityba, žolelės ir t.t. Netgi ir sveikos gyvensenos sąvoka yra skirtingai suprantama. Vieniems tai žalingų įpročių nebuvimas arba ribotas jų vartojimas. Didžiajai daliai žmonių tai, ką mes laikome žalingais įpročiais, yra gyvenimo norma. Yra dalis žmonių, kuriems rūpi tik fizinis aktyvumas. Ir dar viena dalis žmonių, kurie nesiekia šalinti priežasčių, o natūraliais (ir medicininiais) gydymo būdais siekia šalinti pasekmes. Tačiau tai nėra sveika gyvensena. Ne to pasaulio šviesuoliai moko. Pagrindinis tikslas - propaguoti visuminį (holistinį) sveikatingumo būdą, tam tikros gyvensenos kultūros puoselėjimą. Kad kiekvienam žmogui teisingai gyventi būtų gyvenimo norma. Tai darnaus, doros principais paremtos žmogaus gyvensenos integravimas į kiekvieną gyvenimo momentą. Be fizinės sveikatos, būtina apimti dvasinę, psichinę, protinę, emocinę, moralinę ir socialinę sveikatos dedamąsias. Kol kas dar neturime sveikos, teisingos gyvensenos kultūros. Bet šito siekiame...“ – optimistiškai nusiteikęs Eligijus Valskis.
Evelina Valiulytė
Straipsnis parengtas vykdant Sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: E.Valskio asmeninis archyvas.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę