){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sugrįžus pavasariui, kai dažnas jau būname persirgęs gripu ar paprastu peršalimu, neretai jaučiamės išsekę: trūksta energijos ir geros nuotaikos. Kuo galime sustiprinti savo organizmą, kol neprasikalė pirmosios dilgėlės ir kiti lietuviški žalumynai? Apie tai pasakoja UAB „Corpus sanum“ šeimos gydytoja Larisa Arlauskienė ir mitybos technologė kavinės „Suara“ vadovė Zeta Štarkevičienė.
Salieras
Žinovai sako, kad salierų valgome per mažai, o ši daržovė labai vertinga. „Sutarkuokite apvalius gumbus ir juos užpilkite tokiu užpilu: į aliejų pridėkite smulkintų riešutų, džiovintų dilgėlių, šalavijų, saulėgrąžų, kalendros miltelių ir viską išmaišykite. Šis užpilas tiks daržovių salotoms paskaninti“, – teigia Z. Štarkevičienė. Salieras vartojamas ne tik salotoms, bet ir apkepams, sriuboms, o aliejuje apkeptos saliero riekelės – gardus karštasis patiekalas.
Pasak šeimos gydytojos Larisos Arlauskienės, salieras naudingas mūsų sveikatai, nes padeda malšinti skausmą, alergijos simptomus. Vyresnio amžiaus žmonėms patartina vartoti salierų šaknis, nes jos iš organizmo šalina šlakus. Salieras stiprina organizmą fizinio krūvio metu, todėl jo reikėtų valgyti sunkiai dirbantiems ar aktyviai sportuojantiems. Įdomu ir tai, kad salieras laikomas ir afrodiziaku.
Citrinžolė
Malonaus stipraus citrinos kvapo citrinžolė turi ne tik stiprų antimikrobinį poveikį, bet ir gerina nuotaiką, kas itin svarbu po ilgos žiemos. „Smulkintas citrinžoles sumaišykite su smulkintomis paprikomis. Šis mišinys – puikus sriubų prieskonis. Citrinžolė suteikia aromato troškiniams, mėsos (vištienos, kiaulienos, jautienos) ir žuvies kepsniams, jūros gėrybėms“, – pataria Z. Štarkevičienė.
Pasak gydytojos L. Arlauskienės, naudinga gerti ir citrinžolės arbatą, ypač pavargus ar peršalus. Ji ramina, gerina virškinimą, mažina kūno temperatūrą.
Šalavijas
Z. Štarkevičienės teigimu, tai aštrus kiek kartokas prieskonis, kurį sutrynus galima naudoti salotoms, sriuboms, mėsos patiekalams.
„Šalavijo arbata padeda ir peršalus: lengvina kvėpavimą, mažina gerklės skausmą, skystina gleives ir padeda atsikosėti“, – sako gydytoja L. Arlauskienė.
Gelsvė
Ši prieskoninė žolė, ypač sudžiovinta, skoniu ir kvapu primena grybus. Gelsvė gana plačiai naudojama gaminant valgį. Skaninkite gelsve salotas, sriubas, troškinius, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus.
Liaudies medicinoje gelsvė naudojama nuo širdies, plaučių, kepenų negalavimų. Gelsvės arbata ramina nervus, turi antibakterinį poveikį. „Tačiau jos reikėtų vengti, jeigu sergate lėtiniu skrandžio uždegimu, nes gelsvė dirgina skrandžio gleivinę“, – pataria gydytoja L. Arlauskienė.
Vitamininės arbatos
Pasak mitybos specialistės Zetos Štarkevičienės, atėjus pavasariui reikėtų dažniau gerti natūralių vitamininių arbatų. Labai naudinga yra sumaltų erškėtuogių uogų ar kadagių spyglių (ar uogų) arbata. Ji geriama šilta arba vėsi, kaip tonizuojamasis gėrimas.
Pavyzdžiui, kadagių spyglių arbata ruošiama taip: sumalkite arba smulkiai supjaustykite spyglius, juos užpilkite karštu vandeniu ir pakaitinkite vandens vonioje 15 min.
Arba užpilkite spyglių mišinį vandeniu (1 l vandens – 1 valgomas šaukštas spyglių) ir valandą palaikykite termose. Gerkite šią organizmą stiprinančią vitamininę arbatą, paskaninę šaukšteliu medaus.
„Tačiau spyglių arbatą reikėtų gerti retai. Be to, kadagių spyglių ar uogų arbata nerekomenduojama sergant inkstų ligomis“, – įspėja šeimos gydytoja.
„Kelias erškėtuogių arba kadagių uogas galima įberti į raugintų kopūstų sriubą, tuomet sriuba bus maistingesnė“, – pataria pašnekovė.
Imbieras
Jame esantys fenoliai gerina virškinimą, atpalaiduoja skrandžio raumenis. Mokslininkų nustatyta, kad imbieras ne tik naikina virusus ir bakterijas, bet ir slopina pykinimą, susijusį su nėštumu ar chemoterapija. Jeigu vartojate vaistus, imbierą vartokite atsargiai, nes jis gali padidinti ar sumažinti kai kurių poveikį.
Imbieras tinka tiems, kurie nori atsisakyti rytinės kavos. Mitybos specialistė pataria gerti imbiero arbatą su citrina. Užplikykite 10–20 g imbiero, įdėkite truputį mėtų, melisų arba kitų vaistažolių pagal skonį. Toks gėrimas suteikia žvalumo ne mažiau nei rytinė kava.
„Vitamininė arbata su citrina, įtarkavus imbiero šaknies ar įbėrus imbiero miltelių, geriama peršalus ir pavasarį, kai norite sustiprinti organizmo atsparumą, suteikti kūnui daugiau energijos“, – teigia Zeta Štarkevičienė.
Cinamonas
Teigiama, kad kvapnusis cinamonas turi antibakterinių savybių, naudingas linkusiems į diabetą, be to, gerina nuotaiką, atpalaiduoja. Kasdien vartojant cinamono, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, susireguliuoja kraujospūdis.
Cinamonas plačiai vartojamas įvairių šalių virtuvėse. Jis ne tik tinka konditerijos gaminiams, bet sustiprina ir aštrių vištienos, kalakutienos ar jautienos patiekalų skonį. „Cinamono berkite į plovą, košes, morkų, moliūgų troškinius, pyragus, – pataria maisto technologė. – Pavyzdžiui, labai tinka cinamonas kepant morkų pyragą, taip pat gardi cinamonu pabarstyta silkė.“
Norite skanaus gėrimo? Į stiklinę įdėkite truputį cinamono lazdelės ar miltelių ir vieną gvazdikėlį, užpilkite verdančiu vandeniu. Po kelių minučių galėsite mėgautis skania arbata.
Česnakas
Jeigu norite nesirgti ar sustiprėti, suvalgykite po skiltelę česnako tris kartus per dieną. Mitybos specialistė pataria ant daržovių salotų užpilti išspaustų česnakų sulčių.
„Česnakas saugo nuo aterosklerozės, tai stiprus antioksidantas, antibiotikas“, – sako gydytoja L. Arlauskienė.
2007 m. Vakarų Australijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, valgantys česnaką, rečiau peršąla, o ir serga perpus trumpiau. Tačiau česnaką reikėtų atsargiai vartoti turintiems kraujo krešėjimo problemų, nes didesnis česnakų kiekis skystina kraują.
Pasak Z. Štarkevičienės, stipriausią poveikį sveikatai turi švieži česnakai, auginti Lietuvoje. Česnakus laikykite tamsioje vėsioje gerai vėdinamoje vietoje, kad apsaugotumėte nuo tiesioginių saulės spindulių ir šviesos.
Svogūnas
„Svogūnas naudingas ne tik gydant peršalimą, bet ir stiprinant organizmo atsparumą peršalimo ligoms, kurių antroji banga paprastai nuvilnija ir pavasarį. Svogūnas dezinfekuoja burnos ertmę, stiprina dantenas, naikina virusus, mikrobus“, – pasakoja gydytoja.
„Pasistenkite kuo dažniau valgyti svogūnų laiškų, dėkite jo į salotas ir kitus patiekalus. Nepatingėkite kartkartėmis bent porą minučių laiškų ir pakramtyti“, – pataria Z. Štarkevičienė.
Vitaminų pagardas
2 puodeliai petražolių šaknų
4 česnako skiltelės
1 aitrioji paprika
1/2 svogūno galvutės
Sutrinkite petražoles, česnakų skilteles, aitriąsias paprikas, sutarkuokite svogūną ir viską sumaišykite į vientisą masę. Tai puikus vitaminingas pagardas pavasarį, tinka kepintoms daržovėms, mėsos ar makaronų patiekalams.
Jėgų suteikiantis skanėstas
Imbieras, citrina ir medus (1:1:1)
Nuplautą imbiero šaknį ir citriną su žievele sutarkuokite smulkia trintuve. Pridėkite medaus ir viską gerai išmaišykite. Ši tyrelė stiprina imuninę sistemą, sugrąžina fizines jėgas.
Rekomenduojama šio skanėsto kasdien suvalgyti po kelis šaukštelius.
Daržovių troškinys su imbieru
1 stiklinė kubeliais pjaustytų morkų
½ stiklinės supjaustyto saliero gumbo
1 stiklinė kalafiorų
½ stiklinės lęšių
1 svogūno galvutė
3 skiltelės česnako
4 valg. šaukštai aliejaus
1 valg. š. miltų
1 valg. š. tarkuoti imbiero
1 stiklinė vandens
Aliejuje pakepinkite 2 min. česnaką, morkas, svogūną, po to pridėkite miltų ir dar 1 min. pakepinkite. Salierą, kalafiorą, lęšius sudėkite į puodą ar troškintuvą, užpilkite stikline vandens ir troškinkite 15 min. ant mažos ugnies. Po to į tą patį puodą sudėkite aliejuje pakepintas daržoves, viską lengvai išmaišykite ir dar patroškinkite 5 minutes.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę