){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Vargau su blogu burnos kvapu ilgą laiką, kol pati sugalvojau išsitirti dėl Pylori bakterijos. Ir ką – atsakymas buvo teigiamas!!!“ – rašo Lola pasivadinusi internetinio forumo dalyvė, kuri susidūrė su ne vienam opia burnos kvapo problema. Viename iš praėjusių numerių, kaip išsivaduoti nuo šios problemos, klausėme odontologės, tačiau tai gali būti ne tik netinkamos dantų būklės priežastis. Taigi šį kartą apie tai, kas dar gali sukelti blogą burnos kvapą, klausiame vidaus ligų gydytojos endoskopuotojos Ritos Kauliuvienės.
Taigi nuo ko gali būti blogas burnos kvapas, jei tai ne dantų ligos?
Na, priežasčių gali būti ne viena. Tai ir skrandžio ligos, pvz., opaligė, sunkus uždegimas, funkcinė dispepsija, specifinis kvapas būna sergant cukriniu diabetu.
O ar gali blogas kvapas būti dėl minėtos Helicobacter pylori bakterijos, kuri rūpi ne vienam forumo dalyviui?
Pati bakterija jokio kvapo nesukelia. Beveik pusė planetos gyventojų yra užsikrėtę šia bakterija, bet tik apie 10 proc. asmenų (paprastai nusilpusio imuniteto) ji sukelia lėtinį skrandžio uždegimą. Tiesa, daugiau nei 90 proc. dvylikapirštės opaligės atvejų taip pat yra randamos šios bakterijos. Jeigu susieti su burnos kvapu, tai šiek tiek nemalonus kvapas gali atsirasti išsivysčius lėtiniam skrandžio uždegimui arba opaligei. Tokiu atveju kartu pasireikš ir tokie požymiai, kaip apsinešęs, balzganas liežuvis, sulėtėjęs virškinimas. Bet šiaip pati bakterija nėra blogo kvapo priežastis.
Kaip ja užsikrečiama ir ar galima apsisaugoti?
Helicobacter pylori bakterija dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, ir ji tiesiog gyvena skrandyje kaip niekuo nekenkiantis organizmas. Bakterija patenka pro burną – tai ir nešvarios rankos, ir maistas, taip pat gali patekti per seiles geriant iš tos pačios stiklinės ar butelio, valgant tuo pačiu šaukštu ir pan. Apsisaugoti padeda asmens higiena, rankų plovimas.
O kaip ją gydo?
Paprastai pirmiausia atliekamas endoskopinis skrandžio tyrimas. Jo metu paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis ir tiriama, ar yra bakterija. Dar yra ir specifinių antikūnų kraujyje nustatymo testai, kurie parodo, kad žmogus turi kontaktą su šia bakterija. Tačiau dažniau atliekamas endoskopinis tyrimas.
Nustačius bakteriją, nebūtina tuoj pat pulti jos naikinti, nebent yra dvylikapirštės žarnos opaligė, pasikartojančios skrandžio opos, ypač jei yra kraujavimų, jei pasikartoja lėtiniai skrandžio uždegimai. Bet jeigu žmogus niekuo nesiskundžia ir ji randama atsitiktinai, naikinti nebūtina, kadangi naikinimas yra gana sudėtingas procesas – geriami dviejų rūšių antibiotikai, skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Nuo antibiotikų būna ir šalutinių poveikių, gali ir pykinti, ir atsirasti viduriavimas, nes tokią vaistų skyrimo schemą išlaikyti nėra taip lengva. Todėl labai reikia apsvarstyti visus už ir prieš.
Po kiek laiko gali būti ir pakartotinė infekcija, tada jau išnaikinti ją sunkiau, būtinos didesnės antibiotikų dozės, kadangi ši bakterija pasidaro atspari antibiotikams.
Grįžkime prie forumo dalyvių klausimų. Štai vienas jų rašo, kad nuo blogo kvapo padeda jogurtas, esą jis absorbuoja nemaloniai kvepiančius sieros junginius.
Blogo burnos kvapo nereikia sieti tik su skrandžio ligomis – juk pačioje burnoje yra begalė bakterijų, jos dauginasi, skaido baltymus, maisto likučius, ypač jeigu bloga burnos higiena. Baltymų skilimo produktai ir yra tie sieros junginiai, kurie duoda blogą kvapą. Dėl jogurto, tai sakyčiau, kad tai greičiau trumpalaikis poveikis – praskalauja, kvepia, bet pagrindas – burnos higiena, liežuvio valikliai ir kt.
Reikia gert vandenį valgant, nes skrandžiui netinka sausas maistas ir per daug karštas, – rašo kitas. Prašyčiau pakomentuoti.
Dėl gėrimo valgant tai greičiau atvirkščiai. Skysčių geriau gerti valandą prieš valgį. Jei, pvz., mineralinio vandens išgeriama kokią valandą prieš valgį, tada stabdoma skrandžio rūgšties sekrecija, mažėja apetitas, jei išgeriama dešimt penkiolika minučių prieš valgį, skatinamas skrandžio sulčių išsiskyrimas ir šiek tiek pagerėja apetitas. Bet paties valgio metu gerti skysčių negerai, nes prasiskiedžia skrandžio sultys ir turinys, taip blogiau virškina.
Dėl karšto maisto, tai sutikčiau. Labai karštas maistas dirgina stemplės gleivinę, gali sukelti stemplės ligas, net vėžį.
O ar gali būti blogo kvapo priežastis tonzilitas?
Jei yra pūlingas tonzilių uždegimas, dauginasi mikroorganizmai, ir tai gali sukelti blogą burnos kvapą. Tokiu atveju reikia gydyti ligą, bet ne patiems ar pasitarus su kitais forumo dalyviais, o kreiptis į gydytoją, jis jau spręs, ar užtenka vietiškai, ar reikia antibiotikų, pvz., kai liga labai įsibėgėjusi ir išsivysto pūlinis uždegimas.
Blogas burnos kvapas – virškinimo sutrikimo problema. Man padeda šviežios morkų sultys, jos reguliuoja virškinimo sistemą. Ką manote apie tokį teiginį?
Esant nedideliam virškinimo sutrikimui – gastritui, nesunkiam skrandžio uždegimui, blogo kvapo paprastai nebūna. Na, gal gali būti atsirūgus. Bet kai ligos sunkios, pvz., skrandžio vėžys, ypač vėlesnių stadijų, esant skrandžio prievarčio stenozei, kai yra susiaurėjimas ir iš skrandžio maistas sunkiai patenka į žarnyną, vyksta skrandyje likusio maisto puvimo, rūgimo procesai, žmogus gali atsirūgti nemaloniu kvapu. Kvapas nemalonus gali būti ir kai dėl stemplės diafragmos išvaržos dažnai atsirūgstama, kartu būna rūgštus skonis burnoj. Tačiau visais atvejais reikia kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį, o ne pakramtyti gumos, kad tuo kartu praeitų.
Buvau skaitęs, kad blogas kvapas burnoje susidaro dėl skrandyje esančių tam tikrų rūgščių. Jaučiu nugaros raumenų maudimą, sąnarių maudimą, viso kūno niežulį. Ar visa tai gali būti dėl rūgščių pertekliaus skrandyje? Kokie vaistai veiksmingiausi rūgščių pusiausvyrai normalizuoti ir ar jie panaikintų blogą burnos kvapą? Kaip atsakytumėte į šiuos klausimus?
Tokie simptomai nelabai siejasi su rūgštingumo padidėjimu. Padidėjus rūgštingumui dažniau vargina rėmuo, refliuksas, graužia stemplę, kyla rūgštys. Jei skauda raumenis ir maudžia sąnarius, reikia ieškoti kitos priežasties.
Nuo padidėjusio rūgštingumo paprastai skiriama H2 receptorių blokatorių, protonų siurblio inhibitorių, skrandžio rūgštį neutralizuojančių, gleivinę apsaugančių preparatų, bet juos turi parinkti gydytojas.
Deja, refliuksas linkęs atsinaujinti. Pavasarį ir rudenį visos skrandžio ligos yra linkusios atsinaujinti. Kai žmogus tai žino, gali profilaktiškai pagerti truputį rūgštis neutralizuojančių vaistų.
Prieš kelis mėnesius tyriausi skrandį, nes jaučiau maudimą. Nustatė funkcinę dispepsiją, gėriau vaistų, ir lyg viskas susitvarkė. Dabar skrandžio skausmo nejaučiu, bet jaučiu nugaros raumenų maudimą ir skonį burnoj. Ar kreiptis į daktarą? – klausia patarimo viena forumo dalyvių.
Jei ištyrus skrandį žaizdų, opų ar kokių uždegimų ligų nerandama, diagnozuojama funkcinė dispepsija. Tačiau tik gydytojas gali patvirtinti, ar nėra ko rimtesnio. Kartais padeda rūgštingumą mažinantys vaistai, kartais peristaltiką reguliuojantys – priklauso nuo to, ar reikia pastimuliuoti, ar, atvirkščiai, paslopinti. Tačiau pirmiausia reikia pasitarti su gydytoju.
Ar apskritai iš kvapo galima „diagnozuoti“ ligą?
Pavyzdžiui, jei kvapas rūgštus, tai gali būti diafragminė stemplės išvarža, kai atsirūgstama, ypač pasilanksčius, dėvint juosmenį veržiančius drabužius.
Acetono kvapas būna sergant cukriniu diabetu, smarkiai padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, taip pat toks kvapas gali būti badaujant, laikantis griežtų dietų, kai trūksta skysčių.
Kartus skonis ir nemalonus kvapas kartais būna, kai pašalinta tulžies pūslė. Tada tulžies rūgštys patenka į skrandį ir kartu atsirūgstama tulžingu turiniu, kyla kartumas. Sergant inkstų ligų ligomis, sunkaus inkstų nepakankamumo atvejais gali būti amoniako kvapas.
Taigi, ligai diagnozuoti to dar negana, tačiau iš kvapo galima spręsti, koks organas galėjo sustreikuoti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę