Vėl žiema, šalčiai, slidūs laiptai, apledėjusios gatvės. Kaip sustiprinti atramos ir judėjimo sistemą, kad paslydę ir pargriuvę išvengtumėte išnirimų ir lūžių? Pataria mankštų specialistė pilateso trenerė Kristina Leonavičienė.
Kokie maisto produktai stiprina kaulus?
Tvirtumo kaulams pirmiausia suteikia mineralai kalcis, magnis ir juos pasisavinti padedantis vitaminas D. Esant šių medžiagų trūkumui kaulai trapesni, greičiau skyla ir lūžta.
Ką valgyti, kad aprūpintumėte organizmą kalciu? Daug šio mineralo turi pieno produktai (varškė, jogurtas, sūris), žuvis (silkė, lašiša), sėklos, riešutai, rudieji ryžiai, avižos, grikiai. Kalcio yra ir žaliosiose daržovėse, tokiose kaip brokoliai, špinatai, lapinės salotos, salierai, šparaginės pupelės, briuselio kopūstai. Taip pat jo nemažai morkose, juoduosiuose ir raudonuosiuose pipiruose. Kaulų retėjimą padeda stabdyti svogūnai, tačiau reikėtų vartoti turinčius stipresnį kvapą (tarkim, geltonuosius), nes juose daugiau antioksidantų. Ankštinės daržovės (žirniai, lęšiai, pupelės) taip pat turi nemažai kalcio. Salotas skaninkite sezamo, moliūgo, saulėgrąžų sėklomis.
Žuvies patiekalus valgykite du kartus per savaitę. Jeigu žuvį valgysite su garnyru, organizmas kalcį pasisavins geriau. Burokėliai, sėlenos, saulėgrąžos ir rupios kruopos trukdo pasisavinti kalcį, dėl to valgykite juos atskirai nuo produktų, kurie turi daug kalcio.
Floridos valstijos universiteto mokslininkai ištyrė, kad didžiausią teigiamą poveikį kaulų tankiui turi džiovintos slyvos.
Kada padidėja kalcio poreikis?
Daugiau reikia kalcio, kai moteris yra nėščia ar maitina kūdikį krūtimi. Taip pat augančiam vaikui, bręstančiam paaugliui, moterims menopauzės laikotarpiu ir vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač sergantiesiems osteoporoze ar jau patyrusiems kaulų lūžių.
Kokie produktai silpnina kaulų struktūrą?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geriant du puodelius kavos per dieną organizmas kasdien praranda 6 mg kalcio. Todėl nereikėtų piktnaudžiauti kava. Taip pat reikėtų atsisakyti riebios mėsos, padažų, konditerijos gaminių, majonezo, gazuotų gėrimų.
Druska, alkoholis, rūkymas, nesubalansuotos dietos (ypač ilgalaikės baltyminės), badavimas neigiamai veikia visą organizmą, skatina ir kalcio praradimą.
Bet kaulų stiprumas priklauso ne tik nuo subalansuotos mitybos, bet ir nuo genetikos, gyvenimo būdo. Pasistenkite nesinervinti, nes streso hormonas neigiamai veikia ir kaulus. Dažniau būkite saulėje, kad organizmą aprūpintumėte vitaminu D.
Fizinis aktyvumas ir judėjimas stiprina kaulų sistemą
Fiziniai pratimai, mankšta ir judėjimas didina kaulų masę, stiprina kaulus. Rekomenduojamos tokios fizinio aktyvumo rūšys, kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, šokiai, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas, slidinėjimas ir pan. Laikyseną ir pusiausvyrą gerina ir kaulų sistemą stiprina jogos, tempimo, pilateso, kalanetikos, jėgos pratimai. Gerėjant koordinacijai ir fizinei ištvermei, sumažėja traumų tikimybė.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kasdien bent 10 minučių darant jogos pratimus gerėja kaulų tankis. Kuo jis didesnis, tuo geresnė kaulų būklė. Tai buvo įrodyta vieno mokslinio eksperimento metu, kur buvo tirtos dvi žmonių grupės: viena jogos pratimus atlikdavo kasdien, kita jų nedarė.
Pratimai ant kilimėlio kaulams stiprinti
Pasitieskite kilimėlį ir atsigulkite ant pilvo. Rankas sulenkite per alkūnes delnais ties krūtine, remkitės į kilimėlį, alkūnės prispaustos prie šonų. Kojos ištiestos ir atpalaiduotos. Lėtai kelkite krūtinę, o kaklą ir galvą tempkite į priekį (bet neužverskite galvos aukštyn) tol, kol rankos beveik išsitiesia. Pabūkite keletą sekundžių, po to grįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 3–6 kartus.
Kai gerai išmoksite šį pratimą, kelkite krūtinę tol, kol iki galo ištiesite rankas, tačiau tai darykite ne anksčiau nei po mėnesio, kai pagerės jūsų lankstumas.
Atsigulkite ant šono. Kojos ištiestos šiek tiek įstrižai pirmyn, vienos rankos alkūne remkitės į kilimėlį (tarp žasto ir dilbio turi būti status kampas). Ištiestą viršutinę koją kelkite į viršų (kiek galite), palaikykite įtempę keletą sekundžių ir nuleiskite. Tą patį pakartokite kita koja. Kartokite kiekviena koja po 3–6 kartus.
Atsigulkite ant nugaros, rankos ištiestos virš galvos ir padėtos ant grindų. Ištempkite maksimaliai kairę ranką ir priešingą koją, pabūkite 5 sek. ir grįžkite į pradinę padėtį. Dabar įtempkite dešinę ranką ir priešingą koją, vėl pabūkite 5 sek. Pakartokite kelis kartus.
Po to vienu metu maksimaliai ištempkite abi rankas ir kojas.
Atsisėskite ant kilimėlio. Kojos ištiestos į priekį, rankų pirštais remkitės į kilimėlį. Laikykite save tvirtai pilvo ir nugaros raumenimis, o rankomis tik šiek tiek padėkit sau, kad lengviau būtų išlaikyti pusiausvyrą. Sukite dešinės kojos pėdą ratuku iš pradžių į išorę, po to į vidų. Tą patį kartokite kita koja. Svarbu: stenkitės koją kuo labiau sukti ne tik per čiurnos sąnarį, bet ir per klubo sąnarį. Tą patį padarykite abiem kojomis vienu metu.
Patempkite dešinės kojos pirštus maksimaliai nuo savęs, po to į save. Tą patį padarykite ir kita koja. Pakartokite priešinga kryptimi (pirmiau į save, po to – nuo savęs). Kartokite iki 10 kartų.
Atsigulkite ant nugaros. Kojos sulenktos per kelius, pėdomis remiatės į kilimėlį. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės. Lėtai kelkite galvą, pečius, krūtinę, kiek galite įtempkite pilvą, po to grįžkite į pradinę padėtį. Kartokite 10 kartų.
Atsigulkite ant nugaros, kojas ištieskite. Rankomis pritraukite prie krūtinės ir apkabinkite dešinės kojos sulenktą kelį, palaikykite ir grįžkite į pradinę padėtį. Tą patį darykite kita koja. Po to pritraukite prie krūtinės abiejų kojų kelius ir juos laikydami rankomis pasiūbuokite į šalis kairėn–dešinėn (stuburo masažas). Kartokite po 3 kartus.
Atsisėskite tiesiai ir sukryžiuokite kojas prieš save (kaip jogai). Pakelkite aukštyn dešinę ranką, sulenkę ją per alkūnę, kaire ranka patraukite ją kairėn tiek, kiek leidžia dešinės rankos lankstumas. Tą patį – kita ranka. Kartokite 3 kartus.
Sėdėdami taip pat ištieskite dešinę ranką prieš save, o kaire paimkite iš apačios už dešinės rankos alkūnės ir patraukite į save. Ta patį darykite kita ranka. Kartokite 3 kartus.
Svarbu: visus pratimus atlikite lėtai tempdami rankų, kojų raumenis. Tempkite tol, kol pajusite malonų tempimą, ne drastišką. Nespyruokliuokite.
„Daugeliui iš mūsų dar mokykloje buvo įkalta mintis, kad atliekant fizinius pratimus kuo labiau skauda, tuo daugiau naudos. Bet netikėkite tuo. Taisyklingai atliekamas raumenų tempimas yra neskausmingas. Skausmas byloja, kad kažkas yra ne taip“, – sako Kristina Leonavičienė.
Kokia turėtų būti kritimo profilaktika žiemos metu?
Visų pirma, pasirūpinkite tinkama avalyne, kad batai būtų tvirtu neslidžiu padu.
Renkitės šiltais, tačiau patogiais, ne per ilgais drabužiais.
Kai slidu, eikite lėtai kiek sulenktais keliais.
Lipant laiptais būtina turėti atramos tašką, pavyzdžiui, remkitės į turėklus ar į grindinį lazdele smailintu galu.
Neneškite pilnų krepšių, ypač abiejose rankose.
Ir apskritai, jeigu lauke labai slidu, plikledis, pasistenkite geriau likti namuose, ypač jeigu esate vyresniojo amžiaus.
Venkite slidžių laiptų, nuožulnių prieigų ar aukštesnių vietų, tiltų, nes šiose vietose vaikščioti žiemą būna itin pavojinga.
Jei vis dėlto paslydote ir jaučiate, kad krisite, suskubkite pritūpti ir stenkitės kristi ant minkštos kūno vietos, pavyzdžiui, ant sėdmenų ar šlaunies.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę