){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gyvybės eleksyras, pasak ponios Gražinos, yra ne maistas, o vanduo. Jo per parą turėtume išgerti 6–8 stiklines, būtinai stiklinę vandens reikėtų išgerti ryte prieš pusryčius. Vandens reikėtų gerti ne valgant pusryčius, pietus, vakarienę, o tarp valgių.
Reikėtų stengtis nepersivalgyti ir kuo geriau sukramtyti maistą, neskubėti valgyti. Rytais nevalia pradėti valgyti anksčiau, negu organizmas pašalina teršalus – išsituština. Kasdien būtina mankštintis, labai sveika sparčiu žingsniu pavaikščioti ar pavažinėti dviračiu bent pusvalandį.
„Grynas oras ir saulės spinduliai būtini ne tik augalams, bet ir žmogaus sveikatai. Jie padeda gamintis hormonams, skatina kepenų veiklą. Mums reikia kuo grynesnio oro. Stenkimės miegoti atsidarę langą, išmokime raminančių ir medžiagų apykaitą spartinančių kvėpavimo pratimų. Sveikatai labai svarbus saikas ir saugumo jausmas. Tie patys dalykai, naudojami nesaikingai, gali ir padėti, ir pražudyti“, – kalba sveikuolė.
Rytais Gražina keliasi anksti, maždaug 6 valandą ryto. Tokiu laiku prabunda pati. Lovoje būtinai pasirąžo, išsitempia – taip stiprina stuburą ir nugaros raumenis. Patrynusi delnus, ausis, pėdas – atlikusi trumpą masažą, suaktyvinusi aktyviausius organizmo taškus, lipa iš lovos, praveria langą, pastovi spyruokliuodama ant akmenukų, kurių prisirinko tėviškėje. Tada užsipliko vaistinių augalų arbatos (kavos negeria jau trisdešimt metų, ją keičia pienių šaknų gėrimu), apsiauna sportinius batelius ir bėga į lauką sportuoti.
Pirmiausia nedideliame miškelyje prie namų pamankština rankas, liemenį, kojas, pečius, tada, jau įšilusi, nusiauna batus ir bėga basomis. Dažniausiai įveikia apie kilometrą, kartais – du, minutėlei sustoja ir apkabina ąžuolą. Prie namų dar pakaba ant skersinio, kelis kartus prisitraukia. Jeigu labai šalta, kad basų kojų oda neprišaltų prie laiptų, pasitiesia nemažą medžiaginį patiesaliuką. Kartais tenka nusirišti šaliką ir žengti juo.
„Kasdien mankštai skiriu maždaug dvidešimt minučių, pasisemiu energijos iš žemės ir medžių. Namie nusiprausiu po drungnu dušu (šaltas vanduo man netinka), tokiu perlieju tik kojas, išgeriu praaušusią vaistažolių arbatą ar pienių šaknų gėrimą su šaukšteliu medaus ir važiuoju į darbą. Atsigulti stengiuosi ne vėliau kaip dešimtą valandą vakaro. Aklai nesilaikau jokių sveikatinimosi principų, žiūriu, ar man tinka. Badavimas netiko, labai sparčiai krito svoris. Ir be badavimo per aštuoniolika metų numečiau trisdešimt kilogramų. Visą laiką aktyviai judėjau, beveik nevalgiau mėsos, pieno produktų, valiau organizmą. Jaučiu, kad dabar net to nereikia“, – pasakoja Gražina.
Ji įsitikinusi, kad bėgiodama basomis užsigrūdino tiek, kad jokie virusai, jokios peršalimo ligos neprikibs – todėl nė negalvoja skiepytis nuo gripo.
„Vaikystėje valgyti mėsos beveik neteko – užaugau Sibire. Galbūt todėl jos nenoriu, mieliau valgau riešutus. Parduotuvėje negaliu praeiti pro kedro riešutus, turbūt organizmas nori – juk Sibire pirmiausiai jų paragavau. Mama iš po augančių kerų iškasdavo po porą bulvių ir duodavo man su sutrintų kedro riešutų pienu. Galbūt ir vaistažolės nuo tada įaugo į kraują. Mama pasakojo, kaip Sibire prisiskindavo bet kokių lapų ar maumedžio spyglių, užplikydavo karštu vandeniu ir gerdavome arbatą“, – pasakoja sveikuolė.
Ji džiaugiasi, kad du sūnus ir dukrą užaugino be cheminių vaistų. Pradėdavo kuris sloguoti, kosėti, tuoj virdavo vaistinių arbatų, padus tepdavo terpentino tepalu, krūtinę – medumi. Pasak sveikuolės, tokie kompresai ne tik šildo, gerina kraujotaką, bet ir duoda vertingų medžiagų organizmui.
Žiemą, prasidėjus gripo epidemijai, Gražina ant stalo virtuvėje laiko nulupto česnako skiltelę, kad dezinfekuotų kambarius, dažniau užpliko medetkų, liepų žiedų, čiobrelių, jonažolių, raudonėlių arbatos. Stengiasi dažniau valgyti ir bičių produktų. Pasak sveikuolės, bičių duonelė lygiomis dalimis sumaišyta su medumi labai tinka peršalus, tinka ir peršalimo ligų profilaktikai.
Gražina pastebi, kad kiekviena vaistažolė ir bičių produktai, kurie yra aminorūgščių saugyklos, veikia lėčiau, bet plačiau nei cheminiai vaistai: stiprina imunitetą, valo kraują ir stiprina kraujagysles, tvarko virškinamąją sistemą.
Pati sveikuolė labiausiai mėgsta raudonėlių, paskrudintų kiaulpienių šaknų arbatą. Kai žvarbu, į arbatų mišinius ji deda šildančių augalų – šalavijų, imbiero, raudonėlių, čiobrelių, vaistinių isopų (juozažolių).
Suvalgiusi obuolį, Gražina paprastai sukramto ir keletą jo sėklyčių – jose yra daug jodo. Ir savo mokinius to išmokė, primindama, kad, suvalgę obuolio ar svarainio sėklų, bus linksmi ir nepikti, nes endokrininė sistema bus stipresnė. Gražina šių sėklyčių susimala kavamale ir jų milteliais kartais užbarsto košes.
Biologės šeima jau aštuoniolika metų nevartoja jokių sintetinių vitaminų. Vaisiai, daržovės, uogos, daiginti grūdai pilni vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, kurių žmogui reikia.
Gražina ekonominės krizės nebijo. Ji dirba mokytoja Vilniaus kurčiųjų internatinėje mokykloje. Kadangi jauni specialistai nesiveržia dirbti su kurčiais vaikais, padirbėję paprastai greitai atsisveikina su mokykla, darbo vis daugėja. Nors jos atlyginimas nedidelis, tačiau poreikiai taip pat maži. Gražina perka tik žuvį, sėmenų arba alyvuogių aliejų, kruopas, duoną, šiek tiek vaisių, daržovių pati užsiaugina, daug jų užsišaldo.
„Kuo maistas paprastesni – tuo sveikesnis. Svarbu ir to paprasto maisto nepadauginti. Ir žinoti – maistas reikalingas tam, kad žmogui pakaktų energijos. Nori būti sveikas, gerk ne saldžią, o karčią arbatą. Kartumynai skatina tulžies išsiskyrimą, kas gerina virškinimą. O sveika virškinimo sistema – viso mūsų organizmo sveikatos pagrindas. Valgant svarbu stengtis pajusti 6 skonius: saldų, rūgštų, kartų, sūrų, aštrų, kartų, gaižų – kaip moko ajurveda“, –sako sveikuolė.
Norintiems būti sveikiems ji pirmiausia siūlo atsisakyti baltų miltų patiekalų, cukraus, acto, sultinių, renkantis maisto produktus žiūrėti, kad juose būtų kuo mažiau konservantų, maisto stipriklių ir kitų E raide žymimų priedų.
Gražina įsitikinusi, kad žmogų sudaro kūnas, dvasia ir protas, tad ir ligų priežastys slypi ne tik kūne ir prasideda ne jame. Pasak Gražinos, medikai ar žolininkai gali padėti žmogui pasveikti, bet jis pats to turi norėti, pasitikėti savimi, būti ryžtingas ir suvokti savo atsakomybę už sveikatą, pasiryžti kasdien ką nors nuveikti vardan jos.
Ji laiko save sveika? Moteris abejoja, ar yra visai sveikų žmonių.
„Sveikatos bėdų turi kiekvienas, svarbiausia siekti, kad jos būtų nedidelės, netrukdytų gyventi. Kiekviena liga duota tam, kad žmogus permąstytų savo gyvenimą, poelgius ir vertybių sistemą.“, – įsitikinusi sveikuolė.
Ją pačią vargina išsiplėtusios kojų venos. Gydytojai siūlo tik operuotis, o Gražinos toks gydymosi būdas nežavi – žino pernelyg daug žmonių, kuriems šios operacijos pridėjo naujų problemų. Ji viliasi, kad galbūt jai galėtų padėti dėlės. Prieš ryždamasi išbandyti šį kažkada Lietuvoje plačiai naudotą gydymosi metodą, nuvažiavo į Marijampolės rajone, Liucinavo kaime, įsikūrusį biofabriką, kuriame auginamos medicininės dėlės. Pasiprašė, kad jai parodytų, kaip laikomi, auginami šie primiršti vaistai, parsivežė dėlių, tada perskaitė kelias knygas apie šį gydymosi metodą ir ketina pradėti juo gydytis.
Citrina su imbieru
Į šilto vandens stiklinę išspauskite citrinos sultis, įberkite malto imbiero ir išgerkite ryte prieš pusryčius.
Vakare 5 datules užpilkite stikline karšto vandens ir pavirkite 10 minučių. Į šį ataušusį skystį įspauskite pusės citrinos sultis, įberkite žiupsnelį malto imbiero ir išgerkite prieš miegą.
Imuninę sistemą stiprinkite pelkinių vingiorykščių ir rausvažiedžių ežiuolių žolės, erškėčių uogų, raudonųjų dobilų žiedų arbata. Smulkintas vaistažoles sumaišykite lygiomis dalimis, šaukštelį šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, perkoškite ir gerkite prieš valgį du kartus per dieną.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę