){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nuo senų laikų žmonės vartojo raugintą pieną, o bakterijos, gaminančios pieno rūgštį, buvo naudojamos maistui konservuoti (pvz., rauginti kopūstai).
20 a. pradžioje rusų imunologas I. Mečnikov teigė, kad žarnyno mikroflora turi įtakos senėjimo procesui, o pieno rūgšties bakterijos inaktyvuoja toksinus, gaminamus puvimo bakterijų. Taip jis aiškino savo ilgaamžiškumą, kadangi pats vartojo probiotikų. Mečnikovo teorija buvo patvirtinta 1950 m. atlikus eksperimentus su gyvūnais.
Žmogaus žarnyno mikroflorą sudaro apie 400 įvairių rūšių bakterijų. Jų yra net 20 kartų daugiau nei visų žmogaus organizmo ląstelių. Mažiausiai yra skrandyje, daugiausiai – storojoje žarnoje. Bakterijos sudaro net 60 proc. fekalijų masės.
Suaugusiųjų žarnyno mikroflora paprastai stabili, jos sudėtis pasikeičia esant patologinėms būklėms, pvz., infekcinei diarėjai (viduriavimui), vartojant antibiotikų.
Virškinamojo trakto kolonizacija prasideda iš karto po gimimo. Žarnyno floros sudėčiai ir gausumui įtakos turi gimdymo būdas, antibiotikų vartojimas, higienos lygis.
Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai keičiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus.
Žindomų kūdikių žarnyno mikrofloroje dominuoja bifidobakterija, o dirbtinai maitinamų – klostridija (patogeninis organizmas), todėl pirmiesiems yra mažesnė infekcinės diarėjos ir nekrozinio enterokolito išsivystymo rizika.
Prebiotikai – tai cheminės medžiagos (oligosacharidai), „gerųjų“ bakterijų „maistas“. Jie skatina probiotikų augimą ir aktyvumą. Natūraliai jų yra motinos piene ir kai kuriuose augaliniuose produktuose (pvz., artišokuose, svogūnuose, česnakuose, poruose, cikorijose, mažiau – javuose).
Sintetinių prebiotikų pagrindą sudaro fruktozė ar galaktozė. Jų įdedama į maisto produktus – vienų ar su probiotikais.
Manoma, kad probiotikai apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi, gerina imuninės sistemos darbą. Be to, jie padeda gleivinei atsistatyti, išskiria medžiagas, kurios veikia patogeninius mikroorganizmus kaip vietiniai antibiotikai, padeda išvengti uždegiminių žarnyno ligų, teigiamai veikia jo mikroflorą. Bifidobakterijos dalyvauja skaidant maisto angliavandenius, sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus.
· Labiausiai ištirtas probiotikų poveikis virškinamajam traktui.
Jie veiksmingai gydo vaikų ir suaugusiųjų infekcinės kilmės viduriavimą bei apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo.
· Laktozės netolerancijos atveju šviežias jogurtas pagerina laktozės virškinimą ir pasisavinimą bei sumažina virškinamojo trakto sutrikimo simptomus.
· Kasdien vartoti jogurto rekomenduojama norint normalizuoti vaikų mitybos būklę.
· Manoma, kad probiotikai mažina vidurių užkietėjimo simptomus, kurie dažnai vargina vyresniame amžiuje.
· Svarstoma apie teigiamą įtaką vaikų alerginių ligų (atopinio dermatito) prevencijai, taip pat dėl pooperacinės infekcijos rizikos mažinimo.
Saugūs, nesukelia sveikatos sutrikimų.
Atsparūs skrandžio rūgščių, tulžies druskų, antibiotikų poveikiui, todėl, pasiekę žarnyną, jame išgyvena ir sugeba daugintis.
Koreguoja imuninę sistemą.
Nėra nepageidaujamo poveikio ar jis minimalus.
Plačiausiai vartojamas maisto produktas, turintis probiotikų, yra jogurtas. Standartinis jogurtas – tai pienas (dažniausiai karvės, rečiau ožkos, avies), fermentuotas bakterijų, kurios pieno cukrų – laktozę paverčia pieno rūgštimi.
Pieno rūgštis suteikia jogurtui būdingą rūgštų skonį, o, veikdama pieno baltymą kazeiną, – tirštą konsistenciją. Skoniui pagerinti vartojami saldikliai ir aromatizatoriai.
Biojogurtai gaminami analogiškai, tik rūgimo procese dalyvauja įvairios probiotikų padermės, dažniausiai L. acidophilus.
Gėrimų su probiotikais sudėtyje yra rauginto pieno ir vaisių sulčių.
Kartais bakterijos, esančios nurodytuose produktuose, neatitinka minėtų kriterijų ir nepasižymi probiotikams būdingu poveikiu. Tai priklauso nuo reikalavimų minėtai produkcijai ir kontrolės lygio.
Jų pagrindą sudaro užšaldytos sausos bakterijos. Dažniausiai – laktobacilų ir bifidobakterijų mišinys, kartais papildytas mielių atstovais iš Saccharomyces genties. Manoma, kad probiotikų „kokteilis“ iš įvairių padermių veiksmingesnis už pavienius mikroorganizmus.
Gyvų žarnyną pasiekusių bakterijų skaičius priklauso nuo įvairių veiksnių: probiotikų tarpusavio sąveikos, žmogaus vartojamų vaistų (turi būti ne mažiau kaip 2 val. tarpas tarp probiotikų ir antibiotikų vartojimo), produktų (pienas apsaugo probiotikus nuo skrandžio rūgšties), skrandžio rūgštingumo, žarnyno motorikos, mikrofloros sudėties, kuri kiekvieno žmogaus yra skirtinga.
Išleidžiami įvairių formų probiotikai – kapsulių, tablečių, granulių, miltelių; paskutinieji patogesni mažiems vaikams bei asmenims, kuriems yra rijimo sutrikimų.
Rekomenduojama įvertinti galimą riziką skiriant probiotikų neišnešiotiems kūdikiams, sergantiesiems širdies vožtuvų, kai kuriomis lėtinėms ligomis, kuriems protezuoti širdies vožtuvai, kraujuoja iš žarnyno, asmenims, vartojantiems vaistų, slopinančių imuninę sistemą, sergantiesiems onkologinėmis ligomis po chemoterapijos, esant įvairioms imunodeficitinėms būklėms. Šiais atvejais yra sepsio (kraujo užkrėtimo) išsivystymo tikimybė. Taip yra dėl to, kad, veikiant probiotikams padidėjus žarnyno gleivinės pralaidumui, didėja bakterijų patekimo į kraują galimybė. Manoma, kad bifidobacterium ir lactobacillus šiuo požiūriu yra sąlyginai saugūs, palyginti su kitais probiotikais. Sveikiems asmenims šios rizikos nėra. Yra teorijų, kad probiotikai gali neigiamai paveikti vaisių.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę