){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Atrodytų, kvėpuojame savaime, ir mokytis įkvėpti ir iškvėpti tikrai nereikia. Tačiau nesusimąstome, kad visi kvėpuojame skirtingai: vienaip kvėpuoja fizinį darbą, kitaip su kompiuteriu dirbantis žmogus, vienaip rūkantis, kitaip nerūkantis, dar daugiau – vienaip kvėpuojame per atostogas, kitaip dirbdami įtemptą darbą.
Ar esate pastebėję, kaip kvėpuoja dainininkai, pvz., jūsų draugai, lankantys chorą? Atrodo lyg jie kvėpuotų pilvu. Iš tikrųjų dainuojantys žmonės ištreniruoja kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, todėl kvėpuoja giliai ir geba sulaikyti kvėpavimą pakankamai ilgam nepritrūkdami oro. Joga užsiimantys žmonės taip pat pirmiausia išmoksta kvėpuoti. O mes patys giliau kvėpuojame, kai esame ramūs, atsipalaidavę. Žmogui palankiausias gilus, ramus kvėpavimas. Todėl, ypač patiriantiems nuolatinę įtampą žmonėms, rekomenduotina mokytis kvėpuoti. Tai naudinga ne tik plaučiams, tai padeda lengviau kontroliuoti stresinę situaciją, be to, mažiau pavargstama.
Pradžioje mokykitės atsigulę, sėdėdami, vėliau – kai tik prisiminsite, ir pamažu įprasite sveikai kvėpuoti. Atsigulkite, užsidėkite vieną ranką ant pilvo, kitą – ant krūtinės; taisyklingai įkvepiant turi pakilti ranka ant pilvo, o iškvepiant ta pati ranka nusileidžia. Kitas pratimas: įkvėpkite pro nosį, mintyse skaičiuodami vienas, neskubėdami, ramiai iškvėpkite pro surauktas (lyg ruoštumėtės švilpti) lūpas – du trys.
Manoma, kad bronchų astmos priepuolį gali sukelti „persikvėpavimas“ (hiperventiliacija). Kai kvėpuojama greitai, dažnai, iš plaučių pašalinama daugiau anglies dvideginio negu normalu žmogaus organizmui, todėl bronchai susitraukia, žmogus pradeda dusti, švokšti, kosėti, bandydamas kompensuoti tokio kvėpavimo padarinius. Todėl viena iš sergančiųjų astma užduočių – išmokti kvėpuoti ramiai, su pauzėmis. Tokia ir gerai žinomo Buteyko metodo, skirto sergantiesiems astma, esmė. Sportuojant kvėpavimo sistema taip pat treniruojama. Todėl liga nėra priežastis sėdėti namie.Tik svarbu, kad jūsų astma būtų tinkamai kontroliuojama vaistais (beje, įkvėpti juos iš inhaliatoriaus taip pat reikia mokėti) ir prieš sportuojant gerai apšilti,o pabaigus – daryti atsipalaidavimo pratimus. Tai seniau astma smarkiai apribodavo sergančiųjų galimybes gyventi visavertį gyvenimą. Dabar, esant šiuolaikiškiems gydymo būdams, šios problemos neliko. Kiekvienas ligonis reikiamu momentu paprastai naudojamu inhaliatoriumi gali susipurkšti reikalingų vaistų ir gyventi įprastu gyvenimo ritmu.
Sergant ligomis, dėl kurių kvėpavimo takuose kaupiasi skrepliai, ir juos gali būti sunku atkosėti (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga arba cistinė fibrozė), pravartu mokytis netgi kosėti – kad be didelio krūvio plaučiai gerai išsivalytų: Patogiai atsisėdę, kiek pasilenkę į priekį giliai įkvėpkite (kaip choristai), sulaikykite kvėpavimą 2–3 sekundėms, porą kartų sukosėkite, turėtumėte atkosėti skreplių. Padarykite pertrauką, pakartokite pratimą 1–2 kartus.
Išmokę giliai kvėpuoti, lengviau mesite rūkyti. Dauguma žmonių rūkydami įkvepia giliai; gilus kvėpavimas ir suteikia tą malonų atsipalaidavimo pojūtį. Metę rūkyti taip giliai nebekvėpuoja ir būtent to labai pasiilgsta. Todėl, išmokus gilaus kvėpavimo technikos, lengviau pamiršti ir žalingą įprotį.
Be abejo, svarbu ir kokiu oru kvėpuojame. Kvėpavimas druskų prisodrintu oru nuo seno vartotas tiek Rytų, tiek Vakarų medicinos. Šis metodas naudojamas sanatorijose įkuriant druskų kambarius. Čia oras prisodrintas tam tikrų specialių aerozolių, turinčių neigiamų jonų, kurie gydo bronchų astmą, padeda kvėpavimo takams apsivalyti. Sergančiųjų bronchų astma bronchai perdėtai reaguoja į įvairius dirgiklius (susitraukdami, paburkdami). Druskų kambariuose mažėja dirglumas, čia esančios dalelės slopina uždegimą. Druskų kambariai padeda atsigauti ir po kvėpavimo takų infekcinių ligų.
Jei sergate lėtine kvėpavimo liga, nepamirškite, kad labai gali padėti tinkamas klimatas. Pajūrio oras prisodrintas druskų, taip pat ir plaučiams svarbaus magnio. Daug žmonių nuo astmos praktiškai pasveiko persikėlę gyventi į kalnus.
Sergant kvėpavimo takų liga kaip papildoma priemonė gali padėti atpalaiduojamosios gydomųjų žolelių vonios – gluosnio, lobelijų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę