){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausiai prasideda tada, kai vaikai ilgai dirba kokį nors darbą iš arti, ir vidinis akies raumuo, vadinamas krumplyniniu, pavargsta, nebesugeba veikti taip, kaip reikėtų. Tada akis stengiasi įtraukti papildomus mechanizmus, kad matytų ryškiai, o krumplyninis raumuo spazmuoja. Dėl to vaikas blogai mato, jam skauda galvą.
Tokiu atveju pirmas pagalbos etapas būtų raumens atpalaidavimas. Tam skirtas darbo ir poilsio režimas – 45 min. darbo iš arti (tai įtemptas darbas akims), tuomet 15 min. poilsio (visiškas nekoncentruotas žiūrėjimas į tolį, nefiksuojant jokio objekto). Poilsio metu krumplyninis raumuo pailsi, atsipalaiduoja. Vaikas turėtų, 45 min. padirbęs prie knygų ar kompiuterio, 15 min. pažaisti, palakstyti lauke – panašus režimas būna mokykloje. Tačiau tokio pat reikia laikytis ir namuose, to paprastai, deja, niekas nedaro. Dažniau būna taip, kad, kai turėtų ilsėtis, vaikas geriau pažaidžia kompiuteriu, o tai – dar intensyvesnis darbas akims.
Atsiradus krumplyninio raumens spazmui, atsiranda būsena, vadinama netikra trumparegyste. Kai raumuo laiku neatpalaiduojamas, ji tampa tikrąja. Nors abiem atvejais skiriasi trumparegystės atsiradimo mechanizmai, tačiau rezultatas yra tas pats – akiniai.
Kad taip neatsitiktų, būtinai reikia kontroliuoti vaiko darbo ir poilsio režimą, žiūrėti, ar nerašo prisikišęs prie pat sąsiuvinio, ar daro pertraukas, ar pakankamas apšvietimas ir pan.
Dažnai vaikams paskiriamas ir specialus akių pratimų kursas. Kam jis reikalingas? Akių pratimų ciklo metu yra sudaromos sąlygos priverstinai atpalaiduoti akies raumenis. Jeigu po tų pratimų vaikas namie laikosi režimo – viskas tvarkoje, tačiau, jeigu po pratimų akys vėl pertempiamos, – visas darbas nueina niekais, nes vėl atsiranda raumens spazmai.
Vyresniems žmonėms akių nuovargis atsiranda dažniausiai dėl to, kad akys džiūsta. Mirksint akies paviršiuje visada turi būti stabili ašarų plėvelė, sudaryta iš atitinkamo santykio gleivių, vandens, druskų ir riebalų. Jeigu tas santykis pasikeičia, ašarų plėvelė pasidaro nestabili, ir akis džiūsta.
Žmonėms dažnai atrodo keista, kaip akis gali džiūti, jei akys ašaroja. Tačiau, net jei akys pilnos ašarų, jos rieda per skruostus, akis vis tiek gali džiūti.
Dėl ko sutrinka ašarų plėvelės pusiausvyra? Priežastys – įvairios. Gali būti hormonų disbalansas (pvz., vyresnio amžiaus moterims ar nėščioms moterims), gali būti nuo darbo blogomis sąlygomis – ten, kur yra spinduliavimas (pvz., kompiuterio ekrano). Ašarų plėvelės pusiausvyrą sutrikdo ir darbas esant temperatūrų kaitai (kai labai karšta ar šalta), kai labai sausa aplinka (kondicionierių išdžiovintas oras). Ašarų plėvelės nestabilumą lemia ir vitaminų, ypač vitamino A, stoka. Priežastis taip pat gali būti lėtinės uždegiminės ligos – pvz., kai yra lėtinis vokų liaukų uždegimas, sutrinka akių riebalų gamyba ar ašarų gamyba, ir automatiškai dėl to sutrinka ašarų plėvelės pusiausvyra bei atsiranda akių nuovargis.
Tikrasis akių nuovargio gydymas – tai priežasties, sukėlusios akių nuovargį, šalinimas. Kadangi akių nuovargio priežastys yra be galo įvairios, tai ir gydymas būna labai skirtingas. Pavyzdžiui, jei yra akių uždegimas – reikia gydyti uždegimą; jei nuovargis atsiranda dėl darbo kompiuteriu – reikia tvarkyti darbo ir poilsio režimą.
Tačiau ne visada priežastį įmanoma pašalinti, arba tai užtrunka ilgai. Todėl esant sausoms akims galima naudoti „greitąją pagalbą“ – dirbtines ašaras. Jos turi būti kuo artimesnės natūraliai ašarų struktūrai – jose turi būti kuo mažiau dirbtinių konservantų, nes jie taip pat džiovina akį. Dirbtinių ašarų pasirinkimas yra labai didelis, ir kiekvienas žmogus gali pasirinkti tai, kas jam priimtiniausia.
Ko nereikia daryti? Pavargusios akys dažnai parausta, atrodo negražiai. Tada dažnas žmogus griebiasi lašų, kurie sutraukia kraujagysles. Žinoma, akis tada atrodo gražiau, tačiau taip dar sutrikdoma akies mityba – o tai papildomas krūvis ir taip pavargusiai akiai.
Akių nuovargis dar gali atsirasti ir dėl akinių nenešiojimo. Kai žmogus mato prastai, bet įsivaizduoja, kad jam to užtenka, ir nenešioja akinių, jis vis labiau vargina savo akis. Metams bėgant, akys vis silpsta, tada akių nuovargis bei galvos skausmas gali pasireikšti vien dėl to, kad žmogus nenešioja akinių (ar nešioja per silpnus).
Anksčiau žmonės dažnai bijodavo akinių, manė, kad, vieną kartą juos užsidėjus, toliau reikės vis stipresnių ir stipresnių. Tačiau reikia atsiminti, kad akys silpsta ne nuo akinių. Tokią situaciją galima palyginti su vaikiškais batais – nepirkti vaikui batų vien dėl to, kad jis juos išaugs, būtų nelogiška. Taip ir akis laikui bėgant keičiasi ir „išauga“ akinius, tačiau nenešiojant akinių akis nesitreniruos, tik labiau pavargs.
Kad akys nepavargtų, dirbant kompiuteriu patariama kas valandą padaryti pertraukėles. Jų metu galima pasivaikščioti, paužkandžiauti – užsiimti bet kokia veikla, kuri nevargina akių. Taip pat pertraukėlių metu galima atlikti specialius pratimus akims – jie padės akių raumenims greičiau atsipalaiduoti. Štai keletas pratimų variantų:
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, šiek tiek pabūkite, vėl pažiūrėkite į tolį. Kartokite 4–5 kartus.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę, po to į kairę, į viršų ir į apačią.
3. Iškelkite rodomąjį pirštą ar rašiklį tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Vėl nukreipkite žvilgsnį į pirštą/rašiklį, patraukite pirštą į kairę, paskui į dešinę, visą laiką sekite akimis.
4. Nepasukdami galvos užsimerkite ir pasukite akis lyg žiūrėtumėte į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
5. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
6. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius pagal laikrodžio rodyklę, paskui prieš ją.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę