Visiems žinoma, kad imuninė sis-tema yra pagrindinė organizmo gynybinė tvirtovė, sauganti nuo virusų, bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų. Kad ji patikimai funkcionuotų, būtina nepervargti, racionaliai maitintis. Ypač svarbu su maistu gauti reikiamą vitaminų kiekį. Žiemą mūsų racionas toli gražu neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų – retai užkandžiaujame vaisiais ar daržovėmis, o šviežios uogos – tik vasaros prisiminimai. Todėl neverta nustebti, išgirdus: „Regis, niekur neperšalau, o vėl liga į patalą paguldė“. Sergame ne nuo šalčio. 90 proc. atvejų peršalimo ligas sukelia virusai, su kuriais atsparumą praradęs organizmas nebesugeba kovoti. Ir nieko keisto, kad pavasarėjant sergamumas ne mažėja, o kartais net išauga. Juk permainingi orai su dažnais atlydžiais yra kur kas palankesnė terpė virusams plisti ir klestėti negu grūdinantis žiemos šaltukas.
Daugelis numodami ranka teigia: „peršalimas – ne liga!“. Galbūt tokia nuomonė susiformavo dėl to, kad dažniausiai šis negalavimas trunka 7–10 dienų ir praeina savaime. Tačiau nereikėtų visada žiūrėti taip atsainiai, nes net paprasčiausia sloga gali komplikuotis ir išsivystyti bronchitas ar ūminis plaučių uždegimas, gali atsirasti kitų rimtų sveikatos sutrikimų.
Statistika byloja, kad per metus suaugusieji peršalimu serga vidutiniškai 2–3, o vaikai – 6–10 kartų. Paprasta paskaičiuoti, kad daug brangaus laiko jaučiamės nedarbingi, išsekę ir nemažai prisikankiname kovodami su perštinčia gerkle, karščiavimu ir varvančia nosimi. Deja, be simptomų gydymo, daugiau gelbstinčių alternatyvų ir nėra. Jokia išankstinė vakcinacija neįmanoma, nes negalavimus sukeliančių virusų priskaičiuojama iki 300 – negali susiformuoti imunitetas visiems, o liaudiški metodai ne visuomet duoda greitą rezultatą. Kadangi gyvename skubančios visuomenės laikais, išgirdę patarimą „išsigulėti“ tik papurtome galvą. Tad belieka senelių rekomenduojami mėtos, šeivamedžio, kraujažolių nuovirai, karštas pienas su pavasariniu medumi, citrinos griežinėliai, dar galybė kitų daugiau ar mažiau patikrintų būdų ir viltis greičiau pasveikti.
Daug paprasčiau užbėgti ligai už akių ir nesusirgti negu vėliau sukti galvą, kuris gydymo būdas iš šimto siūlomų yra veiksmingiausias.
Svarbiausia – stiprinti organizmą iš vidaus. Reguliarus sportas, grūdinamosios procedūros ir visavertė mityba geriausiai puoselėja sveikatą, tačiau tenka pripažinti, kad retai kada pavyksta skrupulingai laikytis sveikos gyvensenos taisyklių. Todėl savo racioną turėtume papildyti organizmui reikalingais vitaminais ir kitomis vertingomis medžiagomis.
Neapsiriksite pasirinkę „Longvit“ Formulę nuo peršalimo. Preparatas skirtas imuninei sistemai stip-rinti ir bendrai savijautai gerinti. Jo patariama vartoti nusilpus organizmo gynybinėms funkcijoms, jaučiant nuovargį, bendrus negalavimo simptomus arba nuolatos kaip maisto papildą.
Preparato pagrindas sukurtas tik iš natūralių gamtos produktų. Vienas jų – Acerola vyšnių vaisiai, nuo seno garsėjantys organizmą stiprinančiomis savybėmis. Ežiuolės šaknų milteliai gaminį papildo natūraliu antibiotiku – echinakozidu, kuris taip pat labai svarbus organizmo gynybos stiprinimui ir pasižymi teigiamu poveikiu, kai ligą sukelia bakterijos.
Į Formulę nuo peršalimo įeina dar vienas ne mažiau reikšmingas dėmuo – cinkas. Šis mikroelementas ypač reikalingas darniam ir visavertiškam fermentinių sistemų funkcionavimui.
Apie vitamino C naudą esam girdėję visi. Nors jo gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, dar būtina vartoti papildomai. Mat mūsų racione šių produktų dažnokai trūksta. Vieni jų nemėgsta, kiti – neįperka, o mažieji siūlomą obuolį ar apelsiną dažniausiai išmaino į šokoladą. Be to, termiškai apdorojant maistą nemažai vitaminų skyla, prarasdami savo naudingąsias savybes.
Formulė nuo peršalimo – ne veltui taip skamba pavadinimas. Kurdami preparatą gamintojai ne tik subalansavo reikiamų medžiagų kiekį, bet svarbiausia – nepanaudojo nereikalingų sintetinių priedų. Todėl preparato gali saugiai vartoti tiek suaugusieji, tiek vaikai, nesibaimindami alerginių reakcijų ar kito nepageidaujamo poveikio. Be to, gaminys malonaus skonio, gaminamas kramtomųjų tablečių pavidalu, todėl net didžiausiems smaližiams rūpinimasis sveikata gali tapti tiesiog smagiu įpročiu.
Taigi sveikatai puoselėti būdų yra. Pasirinkime tinkamą ir sutikime pavasarį sveiki!
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę