){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paskutiniai mokslo duomenys rodo, kad vitaminas D yra labai svarbus mūsų sveikatai. Šis vitaminas padeda organizmui kovoti su infekcijomis, jis yra būtinas kalcio ir fosforo apykaitai, kaulų mineralizacijai. Kai organizme trūksta vitamino D, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, storosios žarnos, prostatos, krūties ir kt. vėžiu. Vitaminas D yra būtinas ne tik senyvo amžiaus žmonėms, bet ir kūdikiams, vaikams, jaunuoliams, nėščiosioms, suaugusiems. Senyviems žmonėms jis padeda išvengti osteoporozės, mažina lūžių riziką, suaugusiuosius saugo nuo osteomaliacijos, o vaikus – nuo rachito.
Profesorius G. Kazanavičius sako, kad seniau buvo manyta, jog vitaminas D yra tiesiog kalcio nešėjas į organizmą. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad receptorių, kurie reaguoja į šį vitaminą, yra beveik visuose organuose. Taip pat nustatyta, kad vitaminas D reguliuoja daugiau nei 200 žmogaus genų ir kad mažiausias jo trūkumas iš karto sukelia raumenų silpnumą. Dėl to tampama nedinamiškais, mažiau judama, pradeda augti svoris.
Bloga nuotaika, nuovargis, depresija, pasirodo, taip pat yra susiję su vitamino D trūkumu. Pavyzdžiui, sako prof. G. Kazanavičius, gydant jaunatvinius spuogus pastebėta, kad kai kuriems berniukams yra atsiradusių minčių apie savižudybę. Kokį ryšį su tuo turi vitaminas D? Jaunuoliams, turintiems spuogų, pastebėti cholesterolio, iš kurio šis vitaminas ir gaminasi, sutrikimai. Todėl kyla prielaidų, kad savižudybės yra taip pat šiek tiek susijusios su vitamino D trūkumu.
Natūraliai šio vitamino gauname tik valgydami daug žuvies, tačiau su maistu gauname tik 10 proc. jo kiekio. Gaminasi jis būnant saulėje, tačiau ir čia ne taip jau paprasta, sako prof. G. Kazanavičius. Paradoksalu, tačiau, rūpinantis savo oda ir paplūdimyje tepantis apsauginiu kremu, apsauga sustabdo ne tik pavojingus saulės spindulius, bet ir vitamino D gamybą. Pavyzdžiui, kremas, turintis 15 SPF apsaugą, net 99 proc. sumažina vitamino D gamybą. Taigi, stengiantis apsaugoti viena, nukenčia kita.
Pakitęs maistas taip pat kelia nerimą medikams. Vitaminas D gaminasi organizme ir kaupiasi kepenyse – jis tarsi padedamas į sandėlį. Seniau žmonės vitamino D niekada nestokojo, net ir per šalčius. Jiems padėdavo ir tai, kad jų vartojamuose maisto produktuose būdavo vitamino D. Kas pasikeitė šiais laikais? Anksčiau paršiukas gulėdavo purvyne priešais saulutę, karvė ganydavosi pievelėje taip pat prieš saulę, vištos laisvai po kiemą lakstydavo. Dabar visi gyvuliai laikomi tamsiuose tvartuose. Taigi sunku tikėtis, kad kiaušinyje, piene ar mėsoje rasime vitamino D. Prof. G. Kazanavičius pasakoja, kad, ištyrus Lietuvos kareivius, medikus ir studentus, nustatyta, kad praktiškai visiems vitamino D trūko. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūksta per 35 proc. jaunų ir daugiau nei 90 proc. senyvų žmonių.
Jeigu yra galimybė, prof. G. Kazanavičius siūlo atlikti paprastą kraujo tyrimą, kuris parodo, ar organizme trūksta vitamino D. Nebūtina daryti jo visiems šeimoje – užtenka atlikti vienam asmeniui. Jei bent vienam šeimos nariui trūksta vitamino D, jo trūksta ir visiems šeimos nariams, kadangi jis gaunamas su maistu.
Šalyse, esančiose šiauriau nei Ispanija, net 4–6 mėnesius per metus nepakanka saulės šviesos vitamino D sintezei. Lietuva nėra pietų šalis, taigi žmonėms šio vitamino tikrai trūksta. Prof. G. Kazanavičius siūlo visiems, nuo kūdikių iki senjorų, vartoti vitamino D papildomai ir taip išvengti galimų sveikatos sutrikimų. Jis teigia, kad nuo šio vitamino trūkumo neapsaugotas nė vienas – netgi kūdikiai, kadangi motinos piene jau trūksta šio vitamino. Vitamino D vartojimas nėštumo metu ir kūdikystėje sumažintų mažiausiojo riziką susirgti 1 tipo cukriniu debetu, obstrukcinėmis plaučių ligomis, depresija, šizofrenija.
Calcigran vitaminas D yra sukurtas visai šeimai. Tai – aliejinis preparatas. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl yra lengviausiai pasisavinamas būtent iš aliejinio tirpalo. Produktas Calcigran vitaminas D yra labai grynas. Jo sudėtyje – tik švarus kokosų aliejus ir vitaminas D – jokių emulsiklių, dažiklių, konservantų ar kvapų. Calcigran vitaminą D labai paprasta vartoti: dienos dozė telpa 5 lašeliuose iš lengvai dozuojamo buteliuko. Vartojant preparatus su cheminiais priedais, jie gali sukelti šalutinių poveikių. Calcigran vitaminas D jų neturi, todėl jį galima drąsiai vartoti, nors stipriai perdozuoti nereikėtų. Vartodami Calcigran vitaminą D, padėsite savo kaulams, raumenims ir visam organizmui. Įsigyti Calcigran vitamino D galima visose šalies vaistinėse.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę