Netaisyklingai sėdint jau po kelių valandų darbo prie stalo atsiranda poreikis pasirąžyti, pakeisti padėtį, jaučiamas skausmas tarp menčių, sėdmenų tirpimas, juosmens tempimas. Tai – pirmas signalas, kad kažkas ne taip. Sveikas, darbo ergonomiką pritaikęs savo poreikiams žmogus, po 10 valandų darbo prie stalo nejaučia jokio diskomforto.
Netinkamai sėdint raumenys asimetriškai išsitempia, išsibalansuoja – vieni pasidaro ilgesni, kiti – trumpesni. Taip pat tai daro įtaką pakitusią dubens padėtį, gali pradėti vystytis stuburo tarpslankstelinio disko išvarža, osteochondrozė, skoliozė. Dažnai netaisyklingai sėdint, pakeitus padėtį į teisingą, jaučiamas diskomfortas. Taip yra todėl, kad jau būna susidaręs raumenų disbalansas, todėl žmogus natūraliai nori grįžti į pamėgtą blogą padėtį. Taip darant skatinamas neigiamų padarinių atsiradimas, todėl reikia imtis priemonių profilaktikai.
Pirma, reikia įsigyti tinkamą kėdę – nei per žemą, nei per aukštą. Atsisėdus neturėtų likti vietos rankoms susikišti po šlaunimis, kampa tarp blauzdos ir šlaunies turi sudaryti 90 laipsnių. Stuburas turi būti tiesus. Jei yra kėdės atlošas – juo naudotis. Stalo aukštis priklauso nuo kėdės. Ant jos atsisėdus rankų dilbiai turi būti patogiai padėti ant stalo – nei per aukštai, nei per žemai. Pečiai neturi nei pakilti, nei nusileisti – jie turi būti atpalaiduoti ir neįtempti. Vietoj kėdės galima įsigyti kamuolį, kuris natūraliai privers sėdėti taisyklingiau. Tačiau sėdėti visą darbo laiką ant kamuolio nerekomenduojama.
Kompiuterio ekranas turi lygiuotis su akių linija, kad nereikėtų galvos kelti ar nuleisti, neišsitemptų kaklas. Jei kompiuteris nepasikelia, galima įsigyti specialių priedų arba paprasčiausiai po juo padėti keletą katalogų. Turintiems nešiojamąjį kompiuterį tai nelabai patogu, kadangi klaviatūra taip pat pasikelia. Geriausia išeitis – nusipirkti specialų laikiklį, kuris šiek tiek pakelia vieną kompiuterio kraštą, ir klaviatūra atsiduria patogesnėje padėtyje. Arba įsigyti ergonomišką klaviatūrą.
Pelė ir ekranas turi būti tiesiai prieš žmogų, o ne kur nors šone, kad nereiktų sukinėtis. Dirbantiems su dokumentais ir su kompiuteriu, abi priemones reikėtų pasidėti į skirtingas puses. Taip bus vienodai pasisukama tiek į kairę, tiek į dešinę. Šviesa turi sklisti statmenai, atsižvelgiant į tai, kuria ranka rašoma, iš priešingos pusės.
Darbo metu rekomenduojama daryti pertraukėles – kas valandą po 15 minučių. Jei tai nesuderinama su darbu, reiktų bent po kelias minutes kas 40 minučių šiek tiek pajudėti. Pavyzdžiui, nueiti atsigerti kavos ar arbatos, pasivaikščioti po biurą, pasirąžyti. Taip pat naudinga į darbą eiti pėsčiomis arba išlipti bent viena stotele anksčiau. Tai pagerins nuotaiką, darbingumą, sustiprės raumenys. Be abejo, reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, o ne iš karto nueiti visą atstumą, kad nebūtų neigiamo psichologinio poveikio, kuris pristabdytų optimizmą dar kada nors gyvenime bandyti vaikščioti į darbą. Pratintis po truputį.
Norint, kad darbo ergonomika būtų tinkama, reikia šiek tiek pastangų, tačiau tai atsiperka su kaupu. Jeigu darbe stalas ir kėdė nėra tinkami, tuo reikėtų pasirūpinti pačiam – nueiti pas darbdavį ir paprašyti finansuoti ar skirti bent dalį lėšų tinkamiems baldams įsigyti. Prašymas turi būti motyvuotas, o ne tiesiog pareiškimas esą noriu naujo stalo. Darbdaviui reikia paaiškinti, kad geresnė darbo vieta padidins darbo našumą, nebereikės dažnai keisti padėties, todėl susikaupimas išliks ilgiau, taip pat nebeblaškys nemalonūs pojūčiai.
Jeigu vis tiek nepavyksta išvengti netaisyklingo sėdėjimo įpročio, jaučiami įvairaus pobūdžio skausmai, patartina kreiptis į kineziterapeutą, kad atliktų išsamesnį tyrimą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę