){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau dabar belieka nostalgiškai prisiminti tuos laikus, kai profsąjungos, kurių žinioje ir būdavo kelialapiai į sanatorijas, suteikdavo galimybę ten pailsėti ir sustiprėti. Dabar kur kas mažiau žmonių gydosi ar ilsisi sanatorijoje.
Apie tai, kas pasikeitė, kodėl, kokios Lietuvos perspektyvos šioje srityje ir kam išvis reikalingas kurortinis ir sanatorinis gydymas, klausiame žmonių, kurie dirba šį darbą visą gyvenimą, mato pokyčius ir gali prognozuoti perspektyvas.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Vytautas Stalmokas teigia, kad kurortus pastaraisiais metais aplanko vis daugiau žmonių: „Gal skiriasi jų poilsio finansinė išraiška, tačiau Lietuvos kurortai lankomi ir vietinių, ir svečių iš užsienio. Aišku, yra sudėtingų momentų. Kad ir PVM mokestis, kuris taikomas viešbučiams. Jis yra antras Europoje pagal dydį. Šiandien vyksta derinimo procesas dėl turizmo įstatymo. Norime, kad būtų įtrauktas punktas dėl sveikatos turizmo. Turime gerus gamtinius išteklius, galėtume priimti daug svečių iš užsienio. Nors darbas šioje srityje dirbamas ir dabar. Pristatome Lietuvą visoje Europoje ir Rytuose ir gauname rezultatų.“
Ilgametis Druskininkų gydyklų direktorius Virgaudas Taletavičius džiaugiasi, kad gydyklos po didelės rekonstrukcijos jau dirbančios dešimt metų, nestokoja pacientų. Aišku, situacija pasikeitusi, bet kurortologija gyvuoja ir užima labai svarbią vietą sveikatos srityje.
Jis prisimena, kad anksčiau Druskininkuose buvo stipri mokslinė bazė, parašyta daug mokslinių darbų apie kurortinių veiksnių poveikį. Prie procedūrų kabinetų nusidriekdavo pacientų eilės, ištisus metus gydyklose lankydavosi tūkstančiai norinčiųjų sustiprinti sveikatą. Dabar žmonės elgiasi kiek kitaip, ir tai suprantama. Valstybės pagalbą gali gauti tik sergantys įvairiomis ligomis, o ligų prevencija – pačių reikalas. Tačiau tokių sąmoningų žmonių yra.
„Mes džiaugiamės tais pacientais, kurie galbūt iš tėvų, galbūt iš senelių išmoko patys rūpintis savo sveikata, paveldėjo sveikatos kultūros tradicijas, – pasakojo Druskininkų gydyklų direktorius. – Jie ir su tėvais, ir su vaikais atvyksta į kurortą, žino natūralių gydomųjų veiksnių ir procedūrų poveikį ir mielai naudojasi mineralinio vandens, gydomojo purvo, švaraus klimato sveikatai teikiamomis galiomis. Tai duoda galimybę daugiau pažinti, pajusti save ir skatina toliau savimi rūpintis.
Atsiranda sąmoningumas. Tik mes patys už save atsakingi. Jei viską suplanuotume – ir galimybių atsirastų. Jei iš keturių atostogų savaičių dvi galėtume skirti sveikatinimui – jau būtų puiku. Net ir savaitgaliai duoda didžiulės naudos. Tai jau yra nors ir trumpas, bet gydymo kursas.
Pasitarus su gydytoju, galima sužinoti, kaip galima tapti sveikesniems ir darbingesniems.
Mineralinio vandens, gydomojo purvo procedūros, masažai, kitos terapinės priemonės labai daug gali. O, pakeitęs aplinką, žmogus pailsi psichologiškai, kas gali būti dar svarbiau stresų išvargintam organizmui.
Tam sanatorijose, SPA centruose ir gydyklose sudarytos visos sąlygos. Yra daug pacientų, kurie pabandė ir suprato, kad profilaktinis gydymas sanatorijose gali pakeisti ar atitolinti medikamentų vartojimą. Reabilitacinis gydymas Lietuvoje yra aukšto lygio, bet geriau ne prieiti iki reabilitacijos o stiprinti sveikatą iš anksto.
Virgaudas Taletavičius pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu buvo patvirtinti mineralinių vandenų naudojimo ir saugos reikalavimai bei higienos normos, kurios apibrėžia, kaip šie kurortiniai veiksniai turi būti naudojami, kad būtų galima padėti sveikatai, o ne pakenkti. Direktoriaus nuomone, valstybės vaidmuo – užtikrinti, kad gydymas būtų saugus, pagrįstas tyrimais ir padėtų žmogui. Žmogui, kuris ir pats savimi rūpintųsi.
Panašiai mano ir Birštono sanatorijos Tulpė direktorė Liucija Patinskienė: „Kas yra valstybė? Valstybė – tai jos piliečiai. Ji gali koreguoti svarbiausias investicijas ir nukreipti jas į žinias ir į sveikatą. Šios visada atsiperka.“
Tai žinoma ir patikrinta tūkstantmečiais. Visose kultūrose, pradėdami nuo senovės Egipto, rastume puikių pavyzdžių. Džiugu, kad tie dalykai atgimsta. Žmogus atsigręžia į tikruosius, žemės teikiamus lobius. Tik svarbu, kaip tai pateikiama. Pats sveikatos išsaugojimas turėtų būti truputį kitaip traktuojamas. Aišku, reikia ir vaistų, ir maisto papildų. Tačiau pirmiau reikia išbandyti tai, ką dovanoja gamta.
Šviesūs žmonės, politikos kultūros veikėjai visuomet nepraleisdavo progos sustiprinti sveikatą ar pasigydyti nuo kamuojančių ligų to meto sanatorijose ir kurortuose. Birštone mielai viešėdavo B.Sruoga. T.Vaižgantas, Maironis, G.Petkevičaitė-Bitė. Net jų kūriniuose išlikę gijimo proceso aprašymai, matosi, kaip keitėsi sveikata, nuotaika.
Šiuolaikiniai žmonės iš naujo atranda šį profilaktikos būdą. Atvažiavę ir pabandę, jie supranta, kad tai vertinga. Vertinga, nes gerėja ne tik fizinė savijauta, bet ir dvasinė, psichologinė. Juk pavyksta išsiveržti iš skubos kupino gyvenimo. Stresas, užteršta aplinka, nesubalansuota ar nesveika mityba – štai kas mus žlugdo. Sanatorijos dirba ir švietėjišką darbą. Aišku, jose atliekama daug ir svarbių procedūrų. Bet, be to, pacientas, išvykdamas namo išsiveža ir pakeistą nuomonę apie gyvenimo būdą. Kurortiniai veiksniai – ne tik neeiliniai pasimaudymai ar kompresėliai. Tai yra tai, ką mes pajuntame realiu savijautos pagerėjimu, ir tas poveikis yra ilgalaikis.
Sanatorinis gydymas ir profilaktinės procedūros – tai tarsi sugrįžimas į gamtą. Iš trijų ar keturių šimtų metrų trykštantys šaltiniai yra mūsų žemės dalis. Jie turi unikalų, ypatingą poveikį mūsų kraujagyslėms, sąnariams, skrandžiui – visam kūnui. Ir, net neturint galimybių ilgiau pailsėti, naudingos net kelių dienų programos.
Profilaktinis sanatorinis gydymas labai svarbus ir valstybei, jos ekonomikai. Užsienio šalys tam skiria didelį dėmesį, todėl ir gyvenimo trukmė ten gerokai ilgesnė. Tikimasi, kad ir Lietuva nueis šiuo keliu. Labiausiai laukiama gydomųjų veiksnių sertifikavimo, kaip yra visoje Vakarų Europoje. Dabar jie patvirtinti tik sanatorinių įstaigų vidaus dokumentais, bet labai laukiama valstybinių sertifikatų. Mūsų pacientai, ir lietuviai ir užsieniečiai, nori žinoti, kokia iš tiesų vertė to, ką jis gauna, ar tai tikra, pagrįsta moksliškai.
Paklausta, kuo mūsų sanatorijų paslaugos skiriasi nuo užsienio, Liucija Patinskienė atsakė: „Kainos ir kokybės santykiu. Ten kokybė labai aukšta, bet ir kaina labai aukšta. Pas mus kokybė taip pat aukšta, specialistai tobulinasi užsienyje, atvežamos naujos metodikos, bet kainos nėra didelės. Užsieniečiai klausinėja, kodėl už tokias puikias paslaugas tiek nedaug mokama. Taigi turime tikrai didelį turtą, ir juo reikia naudotis aktyviau. Galų gale tai yra ir mūsų valstybės eksportas, bet jo skatinimo priemonių dar šiek tiek trūksta. Šito tikimės artimiausiu laiku.“
Kad sanatorinis gydymas ir profilaktika labai svarbu visai valstybei, sutinka ir SAM asmens sveikatos departamento bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr.specialistė Rasa Biekšienė: „Jo reikšmė labai didelė, nes tai – neįgalumo prevencija. Jei žmogus laiku gauna kompleksinį gydymą po ūminės ar lėtinės ligos, tai negalios visai pavyksta išvengti arba jos mastai daugi mažesni. Kaip tai svarbu žmogui, nereikia net kalbėti, bet valstybei taip pat labai svarbu, nes sumažėja sąnaudos. Aišku, yra problemų. Sunku sanatorinį gydymą valstybės lėšomis skirti kuo didesnei grupei žmonių, bet visuomet stengiamasi, kad tai būtų prieinama kiekvienam. Kartais manoma, kad neveikia įvairūs mechanizmai ir teisiniai aktai, todėl sanatorinis gydymas sunkiau pasiekiamas. Netiesa. Šis procesas dažniausiai stringa ligonius gydančių medikų kabinetuose.“
Apie tai, kas vyksta gydytojų kabinetuose, kokias galimybes kiekvienas, kuriam reikia sanatorinio gydymo, turi ir kaip įstatymo numatytu keliu galima patekti į sanatoriją, – kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje. Tai turime žinoti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę