){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daug dešimčių buvo manoma, kad žmogaus normali kūno temperatūra yra apie 37°C. Tačiau paskutinieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad vidutinė normali yra 36,8°C ir svyruoja nuo 36,2°C iki 37,5°C.
Reikėtų nepamiršti, kad ji priklauso nuo to, kokiu būdu matuojame: pažastyje, burnoje ar išeinamojoje angoje rodmenys gali skirtis. Matuojant temperatūrą burnoje, ji paprastai būna 0,5 °C mažesnė nei matuojant tiesiojoje žarnoje ir 0,5°C didesnė nei matuojant pažastyje.
Angliškai kalbančiose šalyse vyrauja paprotys matuoti temperatūrą burnoje. Tai gana patikima. Tačiau reikėtų žinoti, kad tokiu būdu negalima matuoti temperatūros vaikams iki 4–5 metų amžiaus bei sergantiesiems psichinėmis ligomis. Normali temperatūra matuojant ją burnoje yra 36,8–37,3°C.
Tiksliausius rodmenis gausime matuodami kūno temperatūrą išeinamoje žarnoje – ji svyruos nuo 37,3 iki 37,5°C.
Kadangi pas mus įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, toliau apie tokiu būdu išmatuotą ir kalbėsime.
Nedidelis karščiavimas (37–38 °C), vidutinis (38–39 °C), didelis (39–40 °C) ir itin didelis (daugiau kaip 40 °C).
Peršalimas, infekcinės ligos dažniausiai pasireiškia padidėjusia kūno temperatūra. Tačiau ne visada temperatūros padidėjimas reiškia ligą. Tikrai ne.
Įvairiais amžiaus tarpsniais kūno temperatūra gali pakilti. Pavyzdžiui, kūdikio kūno temperatūra gali būti 37,3°C, tačiau, jei mažylis jaučiasi gerai, vadinasi, tai – jo organizmo savybė. Tik tiek. Ir tai visiškai nereiškia, kad jis serga. Tėvai turėtų tai žinoti, nesibaiminti ir negydyti mažylio vaistais.
Kūno temperatūra padidėja fizinio krūvio, moterims – menstruacijų metu.
Kūno temperatūra priklauso nuo organizmo savybių. Gali būti, kad organizme nuolat yra mažas tam tikrų medžiagų, veikiančių temperatūros reguliavimo centrą, kiekis.
Jei žmogus serga onkologine liga ir jam skiriama chemoterapija, jos metu slopinama imuninė sistema. Patekus infekcijai, dėl silpnos imuninės sistemos organizmas negali kovoti su infekcija – tuo metu kūno temperatūra gali būti žema.
Padidėjusi kūno temperatūra – tai ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija. Nemažą vaidmenį suvaidina asmens imuninė sistema – kuo ji stipresnė, tuo lengviau ir greičiau nugalima infekcija.
Panagrinėkime situaciją. Jeigu jūsų vaikas turi temperatūros 38°C, bet jaučiasi gerai, yra gana žvalus, jos mažinti nereikėtų – tegul organizmas pats kovoja su infekcija!
Žmogaus apsauginė organizmo jėga – interferonas geriausiai susidaro esant 39–39,5°C. Specialus baltymas interferonas neutralizuoja virusus. Interferono kiekis tiesiogiai yra susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono. Maksimalus jo kiekis pasiekiamas antrą trečią temperatūros pakilimo dieną, todėl daugelis peršalimo ligų sėkmingai baigiasi būtent trečiąją dieną.
Jeigu retai sergantis žmogus sukarščiuoja iki 39–40,5 °C , gaminasi antikūnai. Taip organizmas tarsi švarinasi, sveiksta. Todėl geriau pakentėti ir temperatūros nemažinti. Tam pritaria ir šeimos gydytojai.
Jei karščiavimas nedidelis, iki 38 °C ir daugiau nekyla, nereikėtų gerti jokių temperatūrą mažinančių vaistų (jeigu nesergate cukralige, vėžiu, kepenų ligomis). Svarbu gerti daug skysčių, nes karščiuojantis žmogus daug prakaituoja ir daug jų praranda. Tinka karšti gėrimai, vaistažolių arbatos. Būtina vėdinti kambarį, palaikyti jame normalią temperatūrą apie 18°C.
Atminkite, kad karščiavimas – organizmo apsaugos nuo infekcijos priemonė. Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmas kovoja su liga, uždegimu. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą nuo infekcijos.
Nevartoję temperatūrą mažinančių vaistų po ligos nejausite silpnumo (ką neretai patiriame geriant vaistų tris kartus per dieną), nuovargio.
Kita vertus, didelė kūno temperatūra (+39–40°C) alina organizmą, trikdo įvairių sistemų funkcijas. Gydytojai ir pacientai neretai išsigąsta, jei temperatūra nekrenta dvi dienas. Tačiau trečia dieną dažniausiai ji nukrenta. Jei ne, geria nakčiai išgerti temperatūrą mažinančių vaistų (tačiau savarankiškai negerkite antibiotikų!). Suprakaitavę kelis kartus pakeiskite baltinius. Gerkite džiovintų slyvų kompoto, nes prakaituodami prarandame daug kalio.
• Jei kūdikiui temperatūra pakilo aukščiau nei 38 °C, o vaikui iki trejų metų daugiau nei 39°C, tai yra pavojinga.
• Sergant lėtinėmis kepenų, nervų sistemos ar širdies ligomis net nedidelį temperatūros padidėjimą reikėtų vertinti rimtai.
• Kritinė kūno temperatūra yra 40 °C, tuomet gali atsirasti haliucinacijų, ištikti šilumos smūgis.
• Kai temperatūra pasiekia 42 °C, sutrinka kvėpavimo centro veikla. Jei nepavyksta jos sumažinti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pastaba: yra žmonių, kuriems net nedidelė temperatūra sukelia smarkius savijautos pablogėjimus: temperatūra gali būti 37 °С, o ligonis silpnas, guli lovoje ir nesikelia.
Būtina padaryti viską, kad organizmas turėtų galimybę prarasti šilumą. Kūno šilumos netenkama dviem būdais: prakaituojant ir sušildant įkvepiamą orą. Todėl reikia daug gerti, kad būtų iš ko prakaituoti. Antras būtinas dalykas – tai vėsi kambario temperatūra (optimali 16–18 °C). Jeigu šie du reikalavimai išpildomi, didelė tikimybė, kad žmogus pats susitvarkys su kūno temperatūros sumažinimu.
Galima susivynioti į vėsią šlapią paklodę, bet tai ne visiems priimtina. Galima patrinti kūną degtine, nes kai ji garuoja, – „ištraukia“ temperatūrą.
Aišku, jei temperatūra nemažėja kelias dienas, reikia kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti karščiavimo priežastį, o, esant dideliam karščiavimui, reiktų išgerti temperatūrą mažinančių vaistų.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
cheap louis vuitton http://www.nsbenycalumni.org