Po sunkių ligų anksčiau medikai siųsdavo susigrąžinti sveikatą ir tik po to buvo galima sugrįžti į darbą. Dabar viskas kitaip. Reabilitacijos procedūras galime gauti arti namų, prie poliklinikų ar ligoninių įsikūrusiuose reabilitacijos centruose.
Po praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministro pasirašyto įsakymo Lietuvos kurortinių miestų reabilitacijos centrai jaučia, kad ateina pacientų mažėjimo metas. Medikai apgailestauja, kad dėl kvotų ne visiems ligoniams pavyksta skirti reabilitacinį gydymą sanatorijose. Ryškėja tendencija, jog, sumažinus finansavimą ir prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai, vis daugiau pacientų priversti rinktis gydymą namuose, o ne važiuoti į sanatorijas. Mat Privalomojo sveikatos draudimo fondas ligoniams kompensuoja išlaidas tik už suteiktas reabilitacinio gydymo paslaugas, o už maitinimą ir apgyvendinimą moka patys pacientai. Iš valstybės kišenės apmokamas gydymasis bei gyvenimas sanatorijoje lieka sunkiausių ligonių privilegija.
„Nėra teisinga akcentuoti, ar ambulatorinė reabilitacija gali pakeisti sanatorinį gydymą. Ambulatorinė reabilitacija, kaip ir kitos jos rūšys, skiriama atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, į tai, koks gydymas tuo metu jam yra reikalingas (galima analogija su vaistais: pavyzdžiui, sloga nėra gydoma onkologinėms ligoms gydyti tinkamais vaistais)”, – kaip skiriamas reabilitacinis gydymas, pasakoja Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kazys ŽILĖNAS.
Tačiau specialistai tvirtina, kad sanatorinis gydymas teikia papildomos naudos sveikatai, o kurorto klimatas, pasikeitusi aplinka ir kompleksinis įvairių procedūrų atlikimas padeda greičiau atgauti prarastą sveikatą.
Sanatorija – labai plati sąvoka, apimanti įvairiapusį žmogaus prarastų jėgų ir galimybių atkūrimą, taip pat ir poilsį, kuris, be abejo, irgi padeda susigrąžinti jėgas. Tačiau pastaraisiais metais požiūris į sanatorinio gydymo organizavimą yra aiškiai apibrėžtas. Poilsis yra gerai, bet už poilsį negali būti mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, nes tos lėšos yra skirtos gydymui. Ir pacientams, ir kai kuriems medikams nėra lengva vietoj senojo sanatorijos stereotipo įtvirtinti gydymo įstaigai reikalingesnę sąvoką – medicininę reabilitaciją.
Ir nors dabar visą finansavimą reabilitacijai sanatorijoje gali gauti tik patys sunkiausi ligoniai, tačiau visi norintieji greičiau ir kokybiškiau susigrąžinti sveikatą irgi turėtų pagalvoti apie tai.
Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas, Druskininkų „Eglės“ sanatorijos direktorius Arvydas BALČIUS pamena dar ne tokius senus tarybinius laikus, kai po įvairiausių ligų į sanatorijas stiprinti sveikatos atvykdavo nemažai žmonių. Dažnai įvairios profesinės sąjungos finansuodavo tokio tipo reabilitacinį gydymą. „Juk, prisipažinkime, visi jaunystėje gerokai pagadinome savo stuburus ir sąnarius”, – sako Arvydas Balčius. Visiems nuo mažų dienų buvo kalama į galvas, kad sportas yra sveikata, tačiau niekas nekontroliavo, ar sportuodavome teisingai su reikiamais apšilimais. Ypač šiuo metu daugėja žmonių, besiskundžiančių judamojo aparato sutrikimais. Norinčiųjų savus sąnarius keisti dirbtiniais skaičius yra milžiniškas. Operacijas jau atlieka ne tik respublikinės, bet ir rajoninės ligoninės. „Tačiau žmonės kažkodėl įsitikinę, kad, susidėję dirbtinius sąnarius ir užkimšę organizmą įvairiausiais medikamentais ir maisto papildais, atgaus sveikatą”, – stebisi A. Balčius. Anot jo, dažnai vertikalių vonių procedūros, vandens gimnastika, masažai, fizioterapijos, mineralinės vonios, gydomųjų purvų procedūros gali suteikti daug didesnės naudos. „Žinoma, jei sąnarys reikalauja būti keičiamas, jį reikės pakeisti, tačiau jei po tokių procedūrų operaciją pavyktų atidėti dešimčiai metų, ar tai blogai?”, – retoriškai klausia A. Balčius. O juk niekas nesvarsto, kad dirbtiniai sąnariai irgi susidėvi ir artėja banga tų, kuriems reikės pakartotinių sąnarių keitimo operacijų, kurioms vėl bus leidžiami pinigai.
Tai gal geriau investuoti sanatorijai? Tačiau reabilitacinės procedūros turi būti kompleksinės. Reikia skirti tam laiko. Optimalus gydymo variantas yra 16–18 dienų sanatorinis gydymas. Pasak A. Balčiaus, nors šalia namų teikiamos ir pačios profesionaliausios procedūros, tačiau jos nėra tokios naudingos. „Juk su kiekviena procedūra žmogaus oda ir smegenys gauna daug informacijos. O kasdienėje rutinoje, kai galvoje ūžia darbo ir buities rūpesčiai, tą informaciją perprasti sudėtinga, – gydymosi ambulatoriškai trūkumus vardija A. Balčius. – Juk vien grynas kurorto oras ką reiškia.“ Į sanatoriją atvykęs žmogus susikoncentruoja tik į gydymą, o rezultatas jaučiamas kone iš karto. Nesergantiems rimtomis ligomis užtenka ir savaitgalio. Organizmas gauna impulsą, ir imunitetas iš karto sustiprėja.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas RADAVIČIUS sako, kad pakeitimų teikiant paslaugas šiais metais nenusimato. „Procesai vyksta pagal ministro patvirtintą nutarimą. Jei valstybė turėtų daugiau lėšų, būtų galima galvoti apie didesnį finansavimą. Tačiau pinigų yra tiek, kiek yra”, – pažymi Vytautas Radavičius.
Šiuo metu Lietuvoje taikomos kelios reabilitacinio gydymo rūšys.
Reabilitacija mūsų šalyje vykdoma keliais etapais.
I reabilitacijos etapo procedūros skiriamos dar poliklinikoje ar ligoninėje.
Jeigu negalima suteikti I etapo medicininės reabilitacijos paslaugų, pacientas gali būti iš karto siunčiamas į II arba III etapo paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, medicinos dokumentuose nurodant priežastį.
Reabilitacijos II ir reabilitacijos III gydymo rūšys taikomos po sunkių ligų ir traumų.
Sunkiausiems ligoniams toks gydymas suteikiamas ligoninių specializuotuose stacionarinės reabilitacijos skyriuose. Stacionarinė reabilitacija pacientams skiriama po gydymo stacionare.
Lengvesniems ligoniams po persirgtos ligos ar patirtos traumos gydantysis gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją. Apie tai sprendžia gydantysis gydytojas pagal paciento sveikatos būklę.
Medicininės reabilitacijos paslaugas teikia visos daugiaprofilinės ligoninės įvairiuose šalies miestuose. Daugumą reabilitacijos ir gydymo paslaugų teikia kurortinių vietovių reabilitacijos įstaigos. Reabilitacijos paslaugas teikia specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai ir gydytojai specialistai, kineziterapeutai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos, ergoterapeutai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, logopedai ir kiti specialistai, veikiantys reabilitacijos komandos principu, derinantys tarpusavio veiklą ir siekiantys bendro rezultato.
Pagal galiojančius norminius aktus, neįgaliųjų reabilitacija ir didžioji dalis sergančiųjų reabilitacijos paslaugų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atsiranda ir vystosi privačios fizinės terapijos bei reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, kurios dirba be valstybės finansavimo.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę