Sloga – peršalimo ligų palydovė

Žiemą, kai lauke šalta ir vėjuota, vis dažniau girdime čiaudint. Šitaip pranešama apie virusinę infekciją, ir šitaip ji patenka aplinkiniams. Paprastai iš pradžių atsiranda sloga (rinitas) – nosies gleivinės uždegimas. Ją gali sukelti ne tik virusinė, bet ir bakterinė infekcija.
 

Sloga gali būti įvairi


Paprastai virusinės infekcijos pradžioje iš nosies skiriasi skaidrus skystas sekretas; šią būklę vadiname „varvančia“ nosimi.
Užgulta nosis – tokia būklė, kai nosis užsikemša ir tampa sunku kvėpuoti.
Virusinė sloga tęsiasi apie savaitę, ligos pikas būna 2–4-tą ligos parą. Per pirmąsias 24 val. yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, tačiau rizika pasigauti infekciją išlieka tol, kol išnykta visi ligos simptomai. Paprastai jie išnyksta per 3–10 dienų.
 

Orams atšalus, peršalimo ligų padaugėja


Esminė priežastis yra tai, kad šaltuoju metų laiku žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose susikaupia daug žmonių, o tai palengvina virusų plitimą. Dėl tos pačios priežasties vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) labai greitai plinta virusinė infekcija, ir vaikai taip dažnai serga peršalimo ligomis.

Prisideda tai, kad peršalus susilpnėja organizmo apsauginės funkcijos, o drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas plisti infekcijos sukėlėjams. Negana to, nėra saulės, natūralaus gamtinio „dezinfektoriaus“ – neveltui infekcijų protrūkiai baigiasi, užėjus šaltiems, ir tuo pačiu saulėtiems orams.


 

Sloga plinta bendraujant


Virusinė infekcija dažniausiai plinta kontaktiniu būdu, pvz., sveikinantis su sergančiuoju, prisilietus prie sergančiojo kvėpavimo takų sekretu užterštų paviršių (rašiklio, knygų, durų rankenų, telefono ragelio, kompiuterio pelytės, kavos puodelio ir t.t.). Sukėlėjai patenka į sveiko žmogaus organizmą, pradėjus „nešvariomis“ rankomis trinti nosį ar akis. Šitaip virusai pereina pro ploniausias akių ir nosies gleivinės ląstelių membranas ir įsitvirtina organizme.
Virusais taip pat apsikeičiama bendraujant, t.y. oro lašeliniu būdu, pvz., čiaudint, kosint.
 

Virusų įvairovė neleidžia apsiginti


Virusinę kvėpavimo takų infekciją gali sukelti apie 200 įvairių virusų, 40 proc. visų infekcijos atvejų sukelia rinovirusas. Šitokia virusų įvairovė, nuolatinė jų kaita ir naujų virusų atsiradimas trukdo žmogaus organizmui apsiginti. Dėl šios priežasties virusinės infekcijos kartojasi kiekvienais metais ir yra labiausiai paplitusios visame pasaulyje. Labiausiai pažeidžiami yra maži vaikai, kurie peršalimo ligomis gali sirgti iki 12 kartų per metus, tuo tarpu vyresni vaikai ir suaugę – tik 2–4 k./metus.
 

Virusinio rinito gydymas


Sergant virusine infekcija reikia gerti daug šiltų skysčių (žolelių arbatų, vandeniu praskiestų sulčių, vaisių kompotų), drėkinti ir vėdinti kambarių orą ir svarbiausia – ilsėtis, daug miegoti ir ... būti geros nuotaikos.
Virusinei slogai gydyti skiriama dekongestantų – vaistų, kurie sutraukia nosies gleivinės kraujagysles ir mažina jos paburkimą, šitaip palengvindami kvėpavimą pro nosį. Šie vaistai išleidžiami įvairių formų: vietiškai vartojami – lašų ir aerozolių pavidalu, sisteminiam vartojimui – tablečių, sirupų pavidalu. Vietiniai preparatai suveikia greičiau negu geriamieji preparatai, tačiau veikia trumpiau. Lašus rekomenduojama lašinti ne ilgiau kaip 3–5 dienas ir ne dažniau kaip 2–3 k. per dieną, nes kitaip gali išsivystyti medikamentinis rinitas.
Yra žinoma, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų skiriama tik prisidėjus bakterinei infekcijai, pvz., sergant sinusų ar vidurinės ausies uždegimu.
No
 

sies higiena sloguojant


Jūros vandens preparatai yra veiksminga pagalbinė priemonė ne tik slogai gydyti, bet ir profilaktikai. Jie pasižymi daugeliu teigiamų savybių:
• drėkina nosies gleivinę;
• palengvina nosies sekreto pašalinimą;
• pagerina nosies gleivinės gebėjimą apsivalyti nuo
dulkių, mikroorganizmų ir kitų svetimų dalelių.
Jūros vandens preparatai skiriasi druskų koncentracija ir mineralų sudėtimi. Juose gali būti apie 92 skirtingų mineralų ir mikroelementų. Varis padeda kovoti su virusine ir bakterine infekcija, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, manganas aktyvina ląstelinį imunitetą, siera yra mitybinis nosies gleivinės elementas.
Jūros vanduo kruopščiai išvalomas ir sterilizuojamas, išleidžiamas aerozolių ar lašų pavidalu.
Jūros vandens tirpalo aerozoliai – saugūs preparatai, nesukelia šalutinio poveikio, todėl rekomenduojami kasdienei naujagimių, kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų nosies higienai ir vartoti ilgą laiką.
Paprastai reikia purkšti po 2–6 įpurškimus į kiekvieną šnervę per dieną.
Aerozolio flakonas skirtas vartoti individualiai, t.y. vienam asmeniui.
 

Naudingi patarimai


Dažnai plaukite rankas su muilu.
Kasdienei nosies higienai naudokite jūros vandens preparatus.
Naudokite vienkartines popierines nosinaites, panaudoję būtinai išmeskite į šiukšlių dėžę.
Čiaudėdami stenkitės uždengti servetėle burną bei nosį.
Netrinkite akių ir nosies rankomis.
Kol sergate, naudokitės atskirais stalo indais ir įrankiais.
Nebendraukite ilgai su sergančiais žmonėmis.
Apribokite vaikų bendravimą su sergančiais bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
 

Kreipkitės į gydytoją, jei:


Karščiuojate (temperatūra aukštesnė nei 38,50 C)
Skauda kaktos, skruostų srityje
Atsirado gelsvų, žalsvų išskyrų iš nosies
Atsirado dusulys
Sloga tęsiasi ilgiau kaip 1 sav.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai