Paprastai virusinės infekcijos pradžioje iš nosies skiriasi skaidrus skystas sekretas; šią būklę vadiname „varvančia“ nosimi.
Užgulta nosis – tokia būklė, kai nosis užsikemša ir tampa sunku kvėpuoti.
Virusinė sloga tęsiasi apie savaitę, ligos pikas būna 2–4-tą ligos parą. Per pirmąsias 24 val. yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, tačiau rizika pasigauti infekciją išlieka tol, kol išnykta visi ligos simptomai. Paprastai jie išnyksta per 3–10 dienų.
Esminė priežastis yra tai, kad šaltuoju metų laiku žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kuriose susikaupia daug žmonių, o tai palengvina virusų plitimą. Dėl tos pačios priežasties vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) labai greitai plinta virusinė infekcija, ir vaikai taip dažnai serga peršalimo ligomis.
Prisideda tai, kad peršalus susilpnėja organizmo apsauginės funkcijos, o drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas plisti infekcijos sukėlėjams. Negana to, nėra saulės, natūralaus gamtinio „dezinfektoriaus“ – neveltui infekcijų protrūkiai baigiasi, užėjus šaltiems, ir tuo pačiu saulėtiems orams.
Virusinė infekcija dažniausiai plinta kontaktiniu būdu, pvz., sveikinantis su sergančiuoju, prisilietus prie sergančiojo kvėpavimo takų sekretu užterštų paviršių (rašiklio, knygų, durų rankenų, telefono ragelio, kompiuterio pelytės, kavos puodelio ir t.t.). Sukėlėjai patenka į sveiko žmogaus organizmą, pradėjus „nešvariomis“ rankomis trinti nosį ar akis. Šitaip virusai pereina pro ploniausias akių ir nosies gleivinės ląstelių membranas ir įsitvirtina organizme.
Virusais taip pat apsikeičiama bendraujant, t.y. oro lašeliniu būdu, pvz., čiaudint, kosint.
Virusinę kvėpavimo takų infekciją gali sukelti apie 200 įvairių virusų, 40 proc. visų infekcijos atvejų sukelia rinovirusas. Šitokia virusų įvairovė, nuolatinė jų kaita ir naujų virusų atsiradimas trukdo žmogaus organizmui apsiginti. Dėl šios priežasties virusinės infekcijos kartojasi kiekvienais metais ir yra labiausiai paplitusios visame pasaulyje. Labiausiai pažeidžiami yra maži vaikai, kurie peršalimo ligomis gali sirgti iki 12 kartų per metus, tuo tarpu vyresni vaikai ir suaugę – tik 2–4 k./metus.
Sergant virusine infekcija reikia gerti daug šiltų skysčių (žolelių arbatų, vandeniu praskiestų sulčių, vaisių kompotų), drėkinti ir vėdinti kambarių orą ir svarbiausia – ilsėtis, daug miegoti ir ... būti geros nuotaikos.
Virusinei slogai gydyti skiriama dekongestantų – vaistų, kurie sutraukia nosies gleivinės kraujagysles ir mažina jos paburkimą, šitaip palengvindami kvėpavimą pro nosį. Šie vaistai išleidžiami įvairių formų: vietiškai vartojami – lašų ir aerozolių pavidalu, sisteminiam vartojimui – tablečių, sirupų pavidalu. Vietiniai preparatai suveikia greičiau negu geriamieji preparatai, tačiau veikia trumpiau. Lašus rekomenduojama lašinti ne ilgiau kaip 3–5 dienas ir ne dažniau kaip 2–3 k. per dieną, nes kitaip gali išsivystyti medikamentinis rinitas.
Yra žinoma, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų skiriama tik prisidėjus bakterinei infekcijai, pvz., sergant sinusų ar vidurinės ausies uždegimu.
No
Jūros vandens preparatai yra veiksminga pagalbinė priemonė ne tik slogai gydyti, bet ir profilaktikai. Jie pasižymi daugeliu teigiamų savybių:
• drėkina nosies gleivinę;
• palengvina nosies sekreto pašalinimą;
• pagerina nosies gleivinės gebėjimą apsivalyti nuo
dulkių, mikroorganizmų ir kitų svetimų dalelių.
Jūros vandens preparatai skiriasi druskų koncentracija ir mineralų sudėtimi. Juose gali būti apie 92 skirtingų mineralų ir mikroelementų. Varis padeda kovoti su virusine ir bakterine infekcija, pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, manganas aktyvina ląstelinį imunitetą, siera yra mitybinis nosies gleivinės elementas.
Jūros vanduo kruopščiai išvalomas ir sterilizuojamas, išleidžiamas aerozolių ar lašų pavidalu.
Jūros vandens tirpalo aerozoliai – saugūs preparatai, nesukelia šalutinio poveikio, todėl rekomenduojami kasdienei naujagimių, kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų nosies higienai ir vartoti ilgą laiką.
Paprastai reikia purkšti po 2–6 įpurškimus į kiekvieną šnervę per dieną.
Aerozolio flakonas skirtas vartoti individualiai, t.y. vienam asmeniui.
Dažnai plaukite rankas su muilu.
Kasdienei nosies higienai naudokite jūros vandens preparatus.
Naudokite vienkartines popierines nosinaites, panaudoję būtinai išmeskite į šiukšlių dėžę.
Čiaudėdami stenkitės uždengti servetėle burną bei nosį.
Netrinkite akių ir nosies rankomis.
Kol sergate, naudokitės atskirais stalo indais ir įrankiais.
Nebendraukite ilgai su sergančiais žmonėmis.
Apribokite vaikų bendravimą su sergančiais bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Karščiuojate (temperatūra aukštesnė nei 38,50 C)
Skauda kaktos, skruostų srityje
Atsirado gelsvų, žalsvų išskyrų iš nosies
Atsirado dusulys
Sloga tęsiasi ilgiau kaip 1 sav.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę