){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pakilus temperatūrai, organizme pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais, nes pakilusi temperatūra stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi. Kai temperatūra pakilusi iki 37,5°C, paprastai organizmo veikla nesutrinka, todėl tokios temperatūros galima ir nejausti. Dažniausiai kartu su nedideliu temperatūros pakilimu pastebima ir kitų negalavimo požymių, kurie gali būti labai įvairūs, pvz., prakaitavimas, bendras silpnumas, greičiau atsirandantis nuovargis, sumažėjęs apetitas.
Kūdikių termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Mažų vaikų temperatūra šiek tiek priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, todėl, jei aplinkoje labai šilta arba vaikas per šiltai aprengtas, jo temperatūra ir gali būti daugiau nei 37°C. Bet tai nebus ligos požymis. Karšti skysčiai temperatūros nepakelia. Termoreguliaciją veikia ne tik aplinkos temperatūra, bet ir daug kitų veiksnių, pvz., bakterijų, virusų išskiriamos organizmui nuodingos medžiagos.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui geriausia temperatūrą matuoti išeinamoje angoje. Temperatūra išangėje visuomet būna 0,5–0,6°C didesnė nei pažastyje. Taigi, norint žinoti tikrąją temperatūrą, tenka atimti 0,5–0,6°C, pvz., jei termometras rodo 38°C, tai tikroji temperatūra – 37,5–37,4°C. Normali temperatūra kūdikiui jau atmetus gali būti 37,2–37,3, jei nėra jokių kitų negalavimų. Bet, jei tokia temperatūra ir kūdikis sloguoja, ar yra dar kažkas, tai jau gali būti ir ligos požymis. Jei kūdikiui nuo aukštos temperatūros buvo traukuliai, tuomet ją mažinti reikia ir didesnę nei 37°C.
Jei kūdikis buvo šiltai aprengtas, tai ji irgi gali būti šiek tiek pakilusi, todėl nurengus po kelių minučių vėl reikėtų pamatuoti. Jei kūdikis gerai jaučiasi, yra žvalus, noriai valgo, nėra jokio reikalo jam matuoti temperatūrą, nes per dieną ji gali nuolat svyruoti.
Tai gali rodyti, kad organizme yra infekcijos židinys. Reikia jo ieškoti ir gydyti. Infekcija gali būti tonzilėse, adenoiduose, šlapimo takuose ir t.t. Kai laikosi nedaug pakilusi temperatūra, priežasčių gali būti daug: šlapimo infekcijos, toksikozė, toksiplazmozė, tuberkuliozė. Ilgalaikė pakilusi temperatūra – tai organizmo signalas, kad reikia jam padėti. Jei ilgai laikosi mažai pakilusi temperatūra, reikia įvertinti visus požymius, todėl būtina kreiptis į gydytoją. Jei temperatūra atsiranda ir laikosi pakilusi nebe pirmą kartą, reikėtų atlikti tyrimus.
Ilgalaikės nedaug pakilusios temperatūros priežastis gali būti ir lėtinis pervargimas. Šiuo atveju būtinas poilsis, imuniteto stiprinimas, stresinių situacijų vengimas, darbo krūvio mažinimas. Vis dažniau nedaug pakilusios ir besilaikančios temperatūros priežastimi tampa psichologiniai veiksniai: nerimas, nuovargis, miego trūkumas, stresas.
Rašykite temperatūros dienoraštį ir matuokite temperatūrą kelis kartus per dieną, temperatūros svyravimo kreivė gydytojui reikalinga, kad jis galėtų įvertinti paciento būklę. Temperatūrą matuokite kasdien tuo pačiu laiku ir tuo pačiu termometru. Tiksliai pamatuoti temperatūrą nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
kelios dienos ar savaitė kaip yra temperatūra tai niekis. Aš gyvenu su 37-37,5 jau kokie trys metai... iš pradžių pykindavo, temperatūra pakildavo vieną dvi dienas per mėnesį, kitomis dienomis laikydavosi normali. išoperavo apendicitą, maniau viskas liausis. bet ne, pradėjo kiekvieną dieną laikytis tokia temperatūra. aptiko cistų kiaušidėse, maniau, kad priežastis išaiškinta. bet cistos dingo, temperatūra liko ir ginekologė sakė jog dėl cistų temperatūra neturėjo pakilti. šeimos gydytoja skyrė resvetrolio pagerti 3 mėn., vienu metu temperatūra buvo normali, bet dabar vėl atsirado... ne kasdien tokia, būna kokią vieną dieną pakyla, kita dieną normali, trečią vėl pakyla ir t.t. kraujo tyrimai geri, jokių uždegimų nesimato. atsibodo jau... nuolatos jėgų stygius, galvos skausmas... nesinori visą dieną iš lovos lipti. nebežinau, ką bedaryti
Vakare pakyla iki 37,9.
Rytą temperatūra4val.ryto nukrenta iki38,8.Naudoju vaistus,bet kad temperatūra nukristų iki37,to nera.
Ji manyje laikosi,kaip slapukė.