Imuninė sistema – sudėtingas organų ir ląstelių kompleksas, saugantis nuo svetimų agentų (bakterijų, virusų, parazitų, toksinų, svetimkūnių ir kt. medžiagų) patekimo į organizmą ir palaiko jį sveiką ir stiprų. Taigi tai yra ta „gynybos armija“, kuri saugo organizmo sienos vartus nuo „užpuolikų“. Ir, reikia pabrėžti, retai pralaimi, tačiau, kai taip atsitinka, susergama infekcine liga.
Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai ir, aišku, stresas. Silpnesnis imunitetas pagyvenusių žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos.
Nusilpusios imuninės sistemos požymiai: pasikartojančios infekcijos, ilgai gyjančios žaizdos, lėtinis viduriavimas, burnos, makšties ar sisteminė (išplitusi) kandidozė (pienligė), nuovargis, apatiškumas,
Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbat. š.), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus (jie kovoja su infekcija) net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti. Šis poveikis pasireiškia, jei per parą vartojama daugiau nei 1 gėrimo porcija, kurią atitinka ~ 350 ml alaus, ~150 ml vyno ar ~ 30 ml stipraus likerio.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Besaikis riebalų vartojimas. Nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijų sukėlėjams.
· Miegokite ne mažiau nei 7–8 val. per parą.
· Kruopščiai plaukite rankas. Atrodo nereikšminga, bet tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikrobų.
· Vartokite daug skysčių (apie 2 litrus per parą). Pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams.
· Laikykitės sveikos mitybos pagrindų. Nepakankama mityba, svorio sumažėjimas (kai gaunama mažiau nei 1200 kkal per parą), kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą.
Vitaminas A gerina imuninės sistemos veiklą, mažina infekcijos riziką.
Naudingas vitaminai B6 (yra bulvėse, špinatuose, bananuose, kalakutienoje, pupelėse, riešutuose, grūduose, ) ir B12 (yra mėsoje, piene, žuvyje), folio rūgštis.
Vitaminas C stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles (leukocitus), kurios gamina antikūnus; jo poveikis sustiprėja derinyje su vit. E. Ypač rekomenduojama vartoti peršalimo ligų profilaktikai, manoma, kad šiuo požiūriu jis efektyviausias. Natūraliai jo yra apelsinuose, citrinose, greipfrutuose, kopūstuose, raudonoje, žalioje paprikoje.
Naudingo vitamino E yra augalų aliejuose, sėklose, grūduose.
Cinkas dalyvauja leukocitų gamyboje ir aktyvacijoje, skatina antikūnų produkciją. Jo poveikis sustiprėja derinant su kitu mikroelementu – antioksidantu selenu. Be to, jis slopina viruso (pvz., gripo) dauginimąsi organizme ir jo patekimą į kvėpavimo takų ląsteles. Juo turtingos jūros gėrybės, tamsi mėsa, pupelės.
Selenas padidina kovojančių ląstelių skaičių. Šaltiniai: žuvis (tunas), jūros gėrybės, mėsa, daržovės, rudi ryžiai, kviečiai, riešutai, sūris, saulėgrąžos.
Magnis taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą. Daug jo yra riešutuose, pupelėse, grūduose, daugumoje daržovių.
Ežiuolė ne tik stimuliuoja ląsteles, kovojančias su infekcijos sukėlėjais (bakterijomis, virusais), bet ir padidina tokių medžiagų, kaip interferonas, – „antimikrobinio ginklo“ ir kt. kiekį.
Yra 3 ežiuolės rūšys, manoma, efektyviausia yra purpurinė ežiuolė. Papilduose naudojamos įvairios augalo dalys (lapai, stiebai, žiedai, šaknys), priklauso nuo rūšies. Jos preparatų patartina vartoti vos tik pajutus pirmuosius peršalimo ligos požymius, po bendravimo su sergančiuoju, patiriant stresą darbe, šeimoje, keliaujant, keičiant aplinką (einant į naują darbą, mokyklą). Vartojimo trukmė – apie 2 savaitės. Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 8 savaites, nes mažėja veiksmingumas. Ji gerai toleruojama.
Džiovintos kulkšnės (astragalus) šaknys tradicinėje Kinų medicinoje vartojamos kaip imunostimuliatorius. Azijoje žiemą kartą per savaitę tradiciškai valgoma kulkšnės sriuba. Jos negalima vartoti karščiuojant.
Peršalimo metu efektyvus ženšenis. Nerekomenduojama vartoti ūminės infekcijos metu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Perdozavus, galimas priešingas, t.y. imuninės sistemos slopinimo poveikis.
Antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis pasižymi česnakas. Jis labai efektyvus peršalus. Tam pakanka suvalgyti 1–3 arbatinį šaukštelį šviežio česnako miltelių. Jeigu vartojate krešumą slopinančių preparatų, pasitarkite su savo gydytoju.
Antivirusinį ir imunostimuliuojamąjį poveikį turi saldymedžio šaknis. Jos nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 7 d. iš eilės bei esant padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui.
Imunitetą stiprina jūros dumbliai (melsvai žali, rudi, airiškos samanos). Juose gausu vitaminų (jodas, vit. C, karotinas, kalcis), reikalingų imuninei sistemai.
Vaistažolių preparatų vartoti draudžiama, jei jiems yra alergija.
Nepamirškite, kad augaliniai preparatai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, iškreipdami jų poveikį, todėl, prieš pasirinkdami preparatą, pasitarkite su gydytoju. Taip pat, jei laukiatės kūdikio ar sergate lėtinėmis ligomis.
Kai kuriais atvejais stimuliuoti imuninės sistemos nepatartina, pvz., sergantiesiems ŽIV infekcija, tuberkulioze, leukoze, cukriniu diabetu (I tipo), jungiamojo audinio ligomis, sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu. Mat kai kurios iš šių ligų yra autoimuninės, t.y. antikūnai (specifiniai baltymai, kurie normaliai „susidoroja“ su infekcija ir kt. svetimomis medžiagomis) pagaminami paties šeimininko kūno ląstelėms, sukeldami jų pažeidimą ir atitinkamas ligas.
Reguliarūs fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą. Pradėkite palaipsniui (5–10 min.), nepersitempkite, bet nebijokite prakaituoti. Svarbiausia – tai turi teikti malonumo ir gerinti nuotaiką. Spartus vaikščiojimas gryname ore 30–40 min. 5 dienas per savaitę didina atsparumą infekcijoms, lyginant su pasyviu „gulėjimu ant kušetės”.
* Kontroliuokite lėtines ligas ir periodiškai lankykitės pas gydytoją.
* Venkite streso ir mokėkite jį įveikti. Tam tinka ilgas pasivaikščiojimas, masažas, meditacija, joga, relaksacijos pratimai.
Pasirodo, prisilietimai prie artimo ir mylimo žmogaus ar buvimas jo glėbyje padeda sušvelninti stresą ir teigiamai veikia imuninę sistemą.
Tą patį galima pasakyti apie kambarinius gyvūnus, kurie neleidžia nuobodžiauti ir dovanoja daug teigiamų emocijų.
Nerūkykite, kadangi rūkant netenkama labai daug vitaminų (ypač vit. C), kurie svarbūs kovojant su infekcija.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę