){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kas kiek laiko mažiems vaikams reikėtų tikrinti akis? Kodėl?
Jeigu vaiko akys sveikos, užtenka patikrinti, kai vaikas yra vienerių, trejų ir šešerių metų amžiaus.
Ypač svarbu, jog tėveliai nuvestų vaiką pas gydytojus prieš einant į pirmąją klasę, nes mokykloje akys gauna didesnį krūvį nei įprastai.
Jeigu akys yra nusilpusios ar vaikas serga kokia liga, reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Tėvai turėtų žinoti, jog iki šešerių metų amžiaus dar galima išgydyti daugelį akių ligų, o vėliau – daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams.
Kokios akių ligos dažniausiai gresia mažiems vaikams ir kaip patikra padeda jų išvengti?
Dažniausiai mažieji kenčia nuo žvairumo, įgimtų patologijų, refrakcijos sutrikimų: įgimto astigmatizmo ar toliaregystės. Kaip jau minėta, laiku pastebėta liga gali būti sėkmingai išgydoma. Tačiau tai galioja ne visuomet. Pavyzdžiui, trumparegystė nepagydoma, tik gali kisti – didėti arba mažėti. Tačiau dėl to neverta siaubingai sielotis – yra daugybė priemonių, padedančių žmogui puikiai matyti: akiniai, kontaktiniai lęšiai, galiausiai – operacijos lazeriu. Ko gero, daug pavojingesnė liga už trumparegystę yra toliaregystė. Nes ši gali išsivystyti į žvairumą.
Kokios priežastys dažniausiai sukelia vaikų akių ligas?
Mažų vaikų ligos dažniausiai būna įgimtos (žvairumas, toliaregystė, astigmatizmas ir kt.). Tačiau yra ir kitų veiksnių, lemiančių akių sveikatą, pvz., televizoriaus žiūrėjimas. Mažo vaiko ne iki galo susiformavusioms akytėms televizorius tikrai kenkia.
Dar vienas iš labiausiai žalojančių akis veiksnių šiandien yra kompiuteris. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, rizikuoja susirgti trumparegyste. Žiūrėdamos į kompiuterio ekraną, akys labai greitai pavargsta, nes pats žiūrėjimo procesas yra daug sudėtingesnis. Kiekvienas simbolis (raidė, paveiksliukas ir kt.) monitoriuje sudarytas iš mažyčių taškelių, jis nėra vientisas (kaip, pvz., spausdintame tekste). Dėl to jis mirga, o žiūrėjimas tampa varginantis, tad per ilgesnį laiką akis pavargsta. Svarbu ir pats atstumas nuo akių iki kompiuterio ekrano. Jis dažniausiai būna per mažas, o tai irgi kenkia akims.
Ką daryti, jeigu vaikas nenori nešioti akinukų?
Tai pasitaiko gana dažnai. Iš tikrųjų vaiko požiūris į akinius labai priklauso nuo šeimos požiūrio. Jeigu tėvai visada kalba, jog akiniai – tai kažkas baisaus, tai vargu ar vaikas norės juos nešioti. Be to, svarbu ir tai, ar šeimoje dar kas nors nešioja akinius. Jeigu taip – tai vaikas irgi gali norėti būti panašus į mamytę ar tėvelį ir nešioti akinius.
Būna ir tokių atvejų, kai tėvai skundžiasi, kad vaikas labai pasyvus, niekuo nesidomi. O pradėjęs nešioti akinukus, tampa daug žvalesnis, aktyvesnis. Tokio pasikeitimo priežastis – vaikas tiesiog pradeda puikiai matyti, o kartu ir viskuo domėtis. Tad akiniai nėra jau toks baisus dalykas.
Ar Lietuvoje yra statistika, kiek vaikų ir kokiomis akių ligomis serga?
Lietuvoje tokios statistikos nėra. Tačiau yra žinoma, jog Europos Sąjungoje apie 25 proc. vaikų ir paauglių serga trumparegyste. Todėl manau, jog ir Lietuvoje turėtų būti panašus skaičius. Trumparegystė ypač plinta tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
Ar Lietuvoje yra vykdoma kokia nors programa, norint sumažinti trumparegystės atvejų skaičių?
Kokios nors specialios programos nėra. Gydytojai tiesiog dirba savo darbą, siekdami užkirsti kelią ligai. Aišku, įvairių iniciatyvų yra, bet jos ne visada įgyvendinamos iki galo. Vienas iš pavyzdžių, kaip būtų galima sumažinti sergančiųjų trumparegyste skaičių, galėtų būti Danijos atvejis. Čia buvo pakeista švietimo sistema: sumažintas pamokų skaičius, vaikams duota laikyti mažiau testų bei egzaminų, daugiau dėmesio skirta užklasinei veiklai. Įgyvendinus šią programą, per penkerius metus trumparegystės atvejų Danijoje sumažėjo net 5 procentais (nuo 25 iki 20 proc.). Manau, jog tokia praktika galėtų būti pritaikoma ir Lietuvoje.
Ką patartumėte tėveliams, norintiems apsaugoti savo vaikų akis?
Specialių priemonių tikrai nereikia imtis. Tiesiog reiktų stebėti savo vaiką, o, pastebėjus bet kokius pasikeitimus, – kreiptis į gydytojus. Tėveliai turėtų būti ypač atidūs tuo atveju, jeigu patiems yra kokių akių sveikatos sutrikimų arba jų buvo ankstesnėse kartose. Šiaip užtenka profilaktiškai kartą per metus pasirodyti gydytojui.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
regejimas tai blogejo, tai gerejo. Man toliaregyste. Karta i metus vazineju i Vilniaus privaciaja klinika Optika. Vos netapau zvaira, buvo labai daug vilties ir norėjau greičiau vel matyti 100% kaip ir kiti, ištisus metus to laukiau, reikėdavo Vilniaus klinikoje daug visko iškęsti: plėsdavo vyzdžius (labai perštejo, tada dvi dienas viskas akyse liedavosi).
Praeitais metais kai nuvažiavau į tą kliniką aš sužinojau, kad jau matau 90%, akyse sužibo džiaugsmas, akinių dar nenuemė, bet mokykloje aš jų jau nebenešioju. Bet akinius man reikes nešioti skaitymui, rašymui visą gyvenimą