Magnio yra gausu lapinėse daržovėse, šokolade, jūros gėrybėse. Tačiau, net ir gausiai vartojant šių maisto produktų, ne visada užtikrinamas pakankamas organizmo aprūpinimas magniu.
Jo trūkumas gali pasireikšti apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, silpnumu. Gali imti stingti, trūkčioti raumenys, traukti mėšlungis, atsirasti širdies ritmo sutrikimų ir kitų negalavimų.
Kiekvienas žmogus, gyvenantis aktyviai, daug dirbantis ir neabejingas savo sveikatai, turėtų pasirūpinti, kad magnio gautų pakankamai.
● vartojantieji antibiotikų, diuretikų
● žmonės, sergantys cukriniu diabetu
● sergantieji žarnyno ligomis ( krono liga, žarnų uždegimais, po žarnyno operacijų)
● žmonės, kurių kraujyje sumažėjęs kalio ir kalcio kiekis
● dažnai vartojantieji alkoholį
● vyresnio amžiaus žmonės
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad magnis labai svarbus reguliuojant kraujo spaudimą. Tad, jei norite išvengti hipertenzijos ir su ja susijusių rimtų komplikacijų, turėtumėte vartoti jo daugiau. Taip pat, kaip ir vaisių bei daržovių, kalcio, kalio bei mažiau produktų, turinčių daug natrio ir riebalų.
Normalizavus padidėjusį spaudimą, daug kartų sumažėja tikimybė sirgti miokardo infarktu, insultu ir kt. Sumažinus sistolinį kraujo spaudimą tik 2 mmHg, 7 proc., sumažėja mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir net 10 proc. – nuo miokardo infarkto.
Didesnė magnio koncentracija kraujyje mažina tikimybę sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Yra įrodymų, kad maža magnio koncentracija didina širdies aritmijų ir su tuo susijusių komplikacijų dažnį. Daugelis tyrimų rodo, kad magnis smarkiai pagerina ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, būklę. Du kartus per dieną vartojant 342 mg magnio oksido, jau po šešių mėnesių susilpnėja koronarinės širdies ligos simptomai.
Magnis sustiprina ir antitrombozinių vaistų (aspirino ir kt.), mažinančių kraujo krešumą, poveikį.
Ypač svarbu magnio vartoti vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems ne tik dažniau išsivysto insultai, miokardo infarktai bei kitos su padidėjusiu kraujo spaudimu susijusios ligos, bet ir osteoporozė. Norint senatvėje išsaugoti kaulus sveikus, reikalingas ne tik kalcis, D vitaminas, bet ir magnis. Kai jo trūksta, sutrinka kalcio bei hormonų, reguliuojančių kalcio apykaitą, veikla. Tyrimai įrodė, kad žmonėms, vartojantiems daugiau magnio, kaulų pokyčių atsirado daug rečiau nei nevartojantiems.
Diabetas yra insulino trūkumo sukelta liga. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląstelę, kur vėliau gaminama energija. Kai insulino trūksta, gliukozė nebepatenka į ląsteles. Ląstelės pradeda badauti, o per didelis gliukozės kiekis kraujyje žaloja nervus, kraujagysles, inkstus ir kitus organus. Magnis labai svarbus insulino išsiskyrimui.
Maža magnio koncentracija kraujyje dažnai nustatoma žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu. Manoma, kad maža magnio koncentracija mažina audinių jautrumą insulinui, dėl to didėja gliukozės koncentracija ir vystosi cukrinis diabetas. Tai patvirtina daugelis klinikinių tyrimų.
Organizmas pasisavina tik vieną trečdalį magnio, gaunamo su maistu. Tad, net ir esant normaliai magnio koncentracijai kraujo serume, širdies, nervų ar kitų audinių ląstelėse magnio gali stipriai trūkti. Sergant žarnyno ligomis, vartojant kai kurių vaistų ar nepakankamai gaunant magnio su maistu, jo koncentracija sumažėja smarkiai. Nors galbūt to ir nepastebėsite, bet nuo magnio trūkumo pradeda trikti nervų, širdies ir kraujagyslių, bei kitų organizmo sistemų veikla, lėtėja mąstymas, koordinacija. Didelis magnio trūkumas yra gyvybei pavojinga situacija, todėl kuo skubiau atstatomas jo suleidžiant į veną. Jei magnio trūksta nedaug, jo stoka panaikinama magnį vartojant tablečių pavidalu.
Tačiau ne visos magnio formos pasisavinamos vienodai. Tai priklauso nuo to, su kokia druska jis susijungęs bei kokiu pavidalu geriamas. Ilgą laiką vienintelė prieinama magnio forma buvo skrandyje tirpia kapsule apvilktas magnis. Deja, taip tik nedidelė dalis magnio būdavo pasisavinama. Siekiant pagerinti įsisavinimą ir kuo greičiau koreguoti magnio trūkumą, buvo sukurta nauja, daug geriau ir greičiau pasisavinama magnio forma – tirpi magnio druska – magnio acetatas. Magnio gali būti skiriama tiek organinių, tiek neorganinių druskų pavidalu. Neorganinių magnio druskų (magnio sulfato, karbonato ir kt.) dažnai skiriama kaip neutralizuojančių skrandžio sulčių rūgštingumą ar vidurių laisvinamųjų vaistų. Tinkamesnės, kaip papildas, vartoti yra organinės magnio druskos: magnio citratas, magnio laktatas, magnio orotatas. Magnio poveikį ląstelėje sustiprina vitaminas B6. Esant magnio trūkumui, rekomenduojami magnio ir vitamino B6 deriniai, pavyzdžiui Magne B6.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę