){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Imunitetas gali būti specifinis ir nespecifinis.
Nespecifinį imunitetą lemia žmogaus įgimtos savybės bei gyvenimo būdas: įpročiai, mityba, grūdinimasis, taip pat medžiagų pasisavinimo ypatumai, stresinių situacijų valdymas.
Specifinis imunitetas įgyjamas. Pavyzdžiui, dirbantieji tam tikroje aplinkoje įgyja didesnį nei kiti žmonės atsparumą specifiniams tos aplinkos veiksniams.
Yra veiksnių, kurie slopina tiek nespecifinį, tiek specifinį imunitetą. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas, dažnos peršalimo ligos, kai kurios lėtinės neinfekcinės ligos, netinkama ar nepakankama mityba. Tinkami mitybos įgūdžiai labai svarbūs vaikų imunitetui formuoti.
Tačiau, nepaisant adekvačios mitybos ir įgimtų savybių, vaikams, kurie lanko kolektyvą, rizika sirgti peršalimo ligomis, t.y. plintančiomis oro lašeliniu būdu, yra didesnė nei suaugusiesiems.
Tai kvėpavimo sistemos ligos: plaučių uždegimai, bronchitai, lėtinės alerginės ligos (alerginis rinitas, bronchų astma).
Medicinos literatūroje nurodoma, kad 5–7 metų vaikai peršalimo ligomis serga iki 12 kartų per metus. Tėvai pastebi: vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą ir daug dažniau nei iki tol ima sloguoti, kosėti, dažnesni trumpalaikiai – 2–3 dienų – karščiavimai. Tokios būk-lės silpnina imunitetą.
Bet kokiam uždegimui (šlapimo takų infekcijai, gastritui ir kt.) įveikti organizmas eikvoja resursus ir taip tampa imlesnis įvairioms peršalimo ligoms.
Pradėję lankyti kolektyvą, vaikai neretai patiria didelį psichologinį stresą, ir tai neigiamai atsiliepia imunitetui. Gastritas vaikų amžiuje gali būti ne tik nereguliarios bei nesubalansuotos mitybos, bet ir nervų įtampos pasekmė. Dėl skrandžio veiklos sutrikimų blogiau pasisavinami mikroelementai, vitaminai ir kt. medžiagos.
Vis dažniau vaikams diagnozuojama anemija, kuri taip pat mažina organizmo atsparumą. Depresinė nuotaika taip pat daro neigiamą įtaką imunitetui. Pastaruoju metu daugėja tuberkuliozės atvejų, beje, ir vidutinio bei aukšto socialinio sluoksnio šeimose; sergantiesiems šia liga palyginti dažnai pasireiškia ir peršalimo ligos.
Negydyti vaikų dantys – tai kelias kitoms infekcinėms ligoms. Kai dantyse ar jų kanaluose yra infekcijos židinių, vyksta lėta organizmo intoksikacija, o tai – papildomas krūvis imunitetui. Būtina laiku gydyti ir ausų, nosies bei gerklės ligas – anginą, adenoidus ir kt. Vaikams, kurie kvėpuoja pro burną, tikimybė sirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis didesnė.
Būtini nespecifinės profilaktikos būdai: gyvensenos koregavimas, mitybos režimo paisymas (itin svarbu pakankamas mikroelementų kiekis), grūdinimasis, pakankama miego trukmė.
Specifinis imunitetas pradedamas formuoti kūdikystėje (skiepijimas).
Vaikams, kurie serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, reikia papildomų priemonių specifiniam imunitetui formuoti. Viena iš jų – preparatas, vaistinėje parduodamas pavadinimu Ribomunyl. Tai ne vitaminai, ne mikroelementai. Tai – išgrynintas tam tikrų mikroorganizmų, kurie plinta visuomenėje, ypač darželiuose bei pradinukų klasėse, antigenas. Į preparato sudėtį įeina nekenksmingos kai kurių mikroorganizmų dalys. Patekusios į žmogaus organizmą, jos stimuliuoja imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnus.
Šio preparato veikimas panašus į skiepų nuo dažniausių kvėpavimo sistemos ligų sukėlėjų. Vaisto efektyvumas buvo įrodytas daugelio klinikinių tyrimų metu.
Šį preparatą gali vartoti vaikas, kuris rengiamas lankyti daželį ar mokyklą, tiek jį lankantysis ar susirgęs. Svarbiausia – suvartoti visą kursą pagal gydytojo nurodymus. Preparato vartojama kelis mėnesius, tačiau, jei, pritrūkus kantrybės ar dėl kitų priežasčių jo vartojimas nutraukiamas, reikiamas imunitetas nesusiformuos. Kuo didesnė pertrauka nei nurodyta ar per mažai suvartota, tuo mažesnė ir tikimybė, kad vakcina bus veiksminga.
Šio imuninio preparato vartojęs vaikas gali būti apsaugotas nuo peršalimo ligų bei galimų jų komplikacijų (meningitų, šlapimo takų infekcijų ar kt.).
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę