Senovės Graikijoje ypač rūpintasi žmogaus kūno tobulinimu. Senovės graikų iškilmių ir sporto varžybų olimpiadų pradžia laikomi 776 m. pr. Kr. Žiūrovai, kaip minima rašytiniuose šaliniuose: „(...) be žado žiūrėjo į atletus. Akys ryte rijo kūno formas, išskobtas meno, kurio negalėjo sukurti joks dailininkas pasaulyje. (...) Jų tobulumas buvo žmogaus pastangų darinys.“ Suvokta, kad „fiziniai pratimai teikia sveiko kraujo apsivalymo jėgą ir malonumą, kurio niekaip kitaip kaip tik fiziniais pratimais nepatirsi“.
Kūno kultūros pamokose šiandien vaikai to beveik nepatiria. Visi daugiau dėmesio skiriame žinioms, jų kaupimui, ir laiko aktyviam poilsiui stinga. Ko gi norėti iš vaikų?
„Žmogaus kūnas yra sutvertas taip, kad jam judėjimas būtinas. Jei sėdime aštuonias valandas per dieną spoksodami į monitorių, mūsų organizmas kenčia. Dėl to imame negaluoti, kitaip ir būti negali – turi skaudėti. Vaiko kūnas, kuris vystosi ir nuolat kinta, dėl hipodinamijos ypač kenčia“, – argumentuoja Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.
Kodėl aktualu kalbėti apie vaikų fizinio aktyvumo stokos (ar fizinio neaktyvumo) problemą?
Vaikų sveikata prasta, šeimos gydytojas 20-čiai vaikų iš savo apylinkėje turimų 80-ties rašo raštelį „kūno kultūros pamokose dalyvauti negali“. Vaikų laikysenos sutrikimų statistika – tai tik ledkalnio viršūnė; 60–70 proc. vaikų, atėjusių į pirmąją klasę, yra ydingos laikysenos. Tapusio mokinuku vaiko fizinis aktyvumas sumažėja, nes per pamokas reikia sėdėti, o per pertraukas nepabėgioja, kiek norėtųsi. Namuose vaikas kelias valandas ruošia pamokas, žaidžia kompiuteriu. Taigi, užuot fiziškai stiprėję, augdami vaikai silpnėja.
Kokia galima prevencija?
Pavyzdys gali būti JAV vykdoma iniciatyva Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui (angl. PE4life physical education for life). Viena tradicinė kūno kultūros pamoka per savaitę pakeista mylios (1,6 kilometro) bėgimu prieš pamokas. Tam iš pradžių priešinosi pedagogai ir tėvai, net gydytojai. Užduotis vaikams – ne rungtyniauti, o parodyti pastangas, tokias, kokias vaikas gali. Todėl vertinamas ne laikas, o pulso dažnis. Šios iniciatyvos pradininkai iš Naperville mokyklos nusprendė, kad tai turi būti 185 širdies tvinksniai per minutę. Apibendrinus duomenis, pagrįstai teigiama: padidėjo vaikų darbingumas – po intensyvios fizinės veiklos jie geriau mokėsi matematikos, kalbų, biologijos... Fiziniai pratimai smegenims yra trąša: kuo daugiau judame, tuo efektyviau mokomės, įsimename. Iniciatyvos Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui pradininkai teigia, kad fizinis aktyvumas skatina smegenų ląstelių skaičiaus augimą, taigi kitų disciplinų mokytojams tenka tas ląsteles – jau paruoštas – įdarbinti. Kitaip tariant, kūno kultūros mokytojai rengia darbui ne kūną, o smegenis.
Paminėjote, kad kas ketvirtas mūsų vaikas kūno kultūros pamokų lankyti negali dėl silpnos sveikatos.
Kitaip sakant, didžioji dalis vaikų, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas labiausiai, lieka nuošalyje. Kūno kultūra, kai reikalaujama tiek kartų prisitraukti, per tiek minučių nubėgti (o jei to nesugebi – patirsi patyčias), nėra ir negali būti vaikui patraukli. Kas kita, kai vertinamos pastangos. Mylią vienas vaikas nubėgs greičiau, kitas – lėčiau, bet dirbti jie turi daugmaž vienodai: kaip minėjau, stebima, kad bėgančiųjų širdutės muštų 185 tvinksnius per minutę. Nepaisant, kiek laiko užtrukta įveikiant nuotolį, visų vaikų krūvis buvo treniruojamo lygio. Gamtos apdovanotas atletas bėgo daug greičiau nei turįs antsvorio; tas, kuriam bėgimas – vienas malonumas, turėjo bėgti greičiau, kad netinginiautų. Labai svarbus teisingas atlygis už pastangas.
Ko linkėtumėt mūsų vaikams ir kūno kultūros mokytojams?
Vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pastarųjų jiems vis mažiau, ir tai negerai. Jaunam žmogui parašyti sakinį be klaidų tampa problema. Nepaisant, kad reikalavimai mokytojams auga, juos įvykdyti galinčiųjų skaičius mažėja, ir ne mokytojai dėl to kalti.
Fizinis aktyvumas turi būti įskiepytas laiku – nuo mažų dienų. Mankštintis – natūralus poreikis, kaip pavalgyti, kaip ir pasėdėti tam tikrą laiką prie kompiuterio. Vaikų amžiuje lengviausiai formuojami įgūdžiai, dar neturima išankstinių nuostatų. Tačiau vėliau net patys svarbiausi gyvenime įgūdžiai, taip pat ir fizinio aktyvumo, neprigis arba nebus veiksmingai priimti. Linkiu ugdytis ir ugdyti norą būti fiziškai aktyviems.
Gal padėtų dar viena kūno kultūros savaitinė pamoka, kurioje, kaip siūlo specialistai, jie pasakotų apie tai, kaip reikia judėti?
Jeigu žmogus nori išmokti plaukti, net ir daug valandų skaitęs plaukimo vadovėlį, neišmoks. Reikia nerti į vandenį ir plaukti. Fizinis aktyvumas – tai praktika, ne teorija. Vėliau galima imtis diskusijų, kaip tai daryti, kaip individualizuoti fizinį aktyvumą, bet iš pradžių reikia tiesiog dirbti.
Vaikų ligos – tėvų klaidos. Ko galėtume tikėtis iš šeimos formuojant sveikus įpročius?
Labai daug. Vaikas yra labai greitai besikeičianti ir lanksti asmenybė. Jeigu mokykla suteiktų reikiamą postūmį, vaikas pats paragintų tėtį: gal važiuojam dviračiu, gal einam pažaisti krepšinį. Bėda, kad mokykloje mažoka tų paskatų. Vaiko fizinis lavinimas turėtų rastis pedagogų dėmesio centre. Konkursai „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ ragindavo pasitempti, bet šiais laikais tokių organizuoti beveik neįmanoma, nes vaikai netreniruoti, estafetėse nemažai jų patirtų traumas. Ir reiktų ne siekti normatyvų įvykdymo, o paskatinti judėti – kad vaikas nesėdėtų per kūno kultūros pamoką ant suoliuko. Kiekvienam iš mūsų reikia pasikelti nuo kėdės ir pajudėti: reguliariai ir maloniai, iki lengvo nuovargio.
JAV mokykla, pradėjusi diegti mylios bėgimą, taip pat pradėjo nuo mažų dalykų, iš pradžių buvo net pykčio, priekaištų, esą kam gi reikia entuziazmo ir papildomų rūpesčių, stokota inventoriaus. Šiuo metu atsirado įmonių, organizacijų, kurios dovanoja iniciatyvioms mokykloms įrangą ir priemones vaikams fiziškai lavinti. Amerikos pas mus gal nesukursime, bet kai kuriuos dalykus galime padaryti labai nesudėtingai, reikia daryti.
Ar po kelių dešimčių metų sveikos gyvensenos pasekėjų ir fiziškai aktyvių žmonių Lietuvoje bus daugiau, ar suskubsime su profilaktika ir sirgsime mažiau?
90 proc.ntų Lietuvos gyventojų, kaip rodo apklausa, vartoja vaistų. „Tabletinis“ mąstymas yra gajus, o sąmoningas požiūris į ligų prevenciją ir asmeninės pastangos (aktyvi gyvensena, sveikesnė, racionalesnė mityba) vardan sveikesnio gyvenimo – kol kas nepopuliari koncepcija ar bent ne tokio lygio, kad po dešimtmečio arba dviejų galėtume tikėtis teigiamų pokyčių.
Kas vaikų ir tėvų sąmonėjimui gali suteikti impulsą?
Dažniausiai konkretaus žmogaus mąstymą ir elgesį koreguoja svarbūs gyvenimo įvykiai, liga. O visuomenei reikia tam tikrų paskatų per aplinkos pritaikymą ir orientavimą ne į gydymą, o į prevenciją. Prevencijos metodai reikalauja didelio darbo, atkaklumo, o rezultatas nėra matomas iš karto. Fizinio aktyvumo mokymas, skatinimas, žinios apie racionalią mitybą gali mažinti tablečių vartojimą.
Kita: ar apšviestos bėgimo ir slidžių trasos, ar galima jomis saugiai važiuoti riedučiais, dviračiu?.. Kai sukurta infrastruktūra, fizinis aktyvumas nėra keistuolių užsiėmimas, jis tampa elementaria kasdienės dienotvarkės dalimi. Mūsų kūnas sutvertas ne sėdėti ir ne stoviniuoti, o judėti. Kol stadionų vietoje statome prekybos centrus, ne skatiname fizinį aktyvumą, o ugdome vartotojų kartą. Kokia, pavyzdžiui, Dviračiu – į darbą dienos prasmė, jei dviračių takų mieste nėra? Juk jei išriedu dviračiu, reikia, vaizdžiai tariant, namuose palikti testamentą, nes gatvėje labai nesaugu. Kai kurių miestų sveikatintojai dvi linijas, nubrėžtas per pėsčiųjų bulvarą, vadina taku, kur galima važiuoti dviračiu. Miestai turi tapti draugiški fiziškai aktyviems žmonėms.
Po konferencijos ar diskusijos apie kūno kultūrą fiziškai aktyvesnių žmonių daugiau nesiranda. Bet jeigu skvere, jaunimo susibūrimo vietoje atsiras lygiagretės, skersinis prisitraukimams, jei įrenginiai bus tvarkingi ir prižiūrimi, gyventojų fizinis aktyvumas didės. Kam reikia skersinio? Toje vietoje vaikinai dabar geria alų, o įrengus paprastą treniruoklį čia vyks rungtynės, kuris daugiau kartų prisitrauks prie skersinio. Ir alaus gėrimo toje vietoje nebeliktų, nes jį mėgdamas kaip atletas ne ką padarysi. Veikime, kurkime sveikatingumo zonas, saugius dviračių takus ir pamatysime, kad pavyko, kad žmonės tampa fiziškai aktyvesni – daug labiau nei atsakingoms komisijoms ir taryboms tik diskutuojant ar agituojant.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę