){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šilti vasaros mėnesiai gali būti puikus laikas pasirūpinti savo kūnu bei protu. Norint išlaikyti gerą sveikatą ir nuotaiką, reikėtų atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir emocinę gerovę.
Mityba
Vasarą reikėtų vartoti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurie prisotina organizmą reikalingomis medžiagomis ir papildo organizmo skysčių atsargas. Ruošiant patiekalus svarbu, kad lėkštėje visada būtų įvairių maisto grupių produktų, įskaitant pilno grūdo bei daug baltymų turinčių gaminius. Derėtų vengti didelio druskos kiekio suvartojimo, kuris gali lemti skysčių susilaikymą organizme, bei itin riebių maisto produktų, patiekalų, nes jie gali apsunkinti virškinimo procesą. Be to, būtina vartoti daugiau skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Paįvairinimui galima gerti žalias arbatas, natūraliai spaustas vaisių sultis, tačiau jie neturėtų pakeisti pagrindinio skysčių šaltinio - vandens. Užkandžiams rekomenduojama rinktis vaisius arba neriebius jogurtus, pilno grūdo produktus.
Fizinė veikla
Vasarą yra daugiau galimybių užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bėgiojimu, važiavimu dviračiu, lauko tenisu ar bet kokiu kitu sportu. Vaikščiojimu galima užsiimti bet kuriuo metu: einant pėsčiomis į darbą ar grįžtant namo, vaikštant po mišką ar paplūdimį. Tai padeda gerinti širdies ir kraujagyslių sistemą, suteikia energijos bei pakelia nuotaiką. Plaukimas daro minimalų poveikį sąnariams ir kaulams, tuo pačiu stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda atsikratyti streso. Svarbiausia rinktis fizinę veiklą, kuri patinka, pakelia nuotaiką, nes tokiu atveju bus motyvacijos judėti dažniau ir siekti sveikatingumo.
Šią vasarą siūloma išbandyti ir vieną iš šių sportavimo rūšių:
• Joga. Iš Indijos kilusi mankštos forma, skirta pasirūpinti ne tik fizine, bet ir psichologine savo būkle. Joga pagerina kūno lankstumą, miego kokybę, pusiausvyrą, kraujo apykaitą organizme, sustiprina raumenis bei padeda atsipalaiduoti, sumažinti nerimą.
• Aerobikos pratimai. Tai puikus pasirinkimas, norint sustiprinti pagrindines raumenų grupes rankose, kojose, klubuose ir pagerinti imuninę sistemą ar ištvermę bei kraujo apykaitą. Derinant šiuos pratimus kartu su tinkama mityba, galima sumažinti viršsvorį.
• Zumba. Įdomi ir smagi sportavimo forma, kurios metu dirba visas kūnas. Zumba padeda greitai ir lengvai atsikratyti papildomų kilogramų, pakelia nuotaiką, gerina kraujo apykaitą, ištvermę.
• Jėgos treniruotės su svarmenimis. Jos padeda prižiūrėti kūno svorį, auginti bei sustiprinti raumenis, kaulus, gerina mąstymą, gebėjimą mokytis. Be to, jėgos treniruotės padeda užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi (pavyzdžiui, artritui, širdies ligoms, nutukimui, nugaros skausmams, depresijai).
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į vasarą kylančius pavojus. Karštomis dienomis gali būti pavojinga pernelyg intensyviai sportuoti, todėl saugantis per didelio saulės poveikio, tuo užsiimti geriausiai būtų renkantis rytą ar vakarą, siekiant apsisaugoti nuo karščio bei saulės poveikio. Norint rytą pradėti energingai, siūloma išbandyti šaltą dušą, kuris gali būti naudojamas kaip puiki priemonė atsivėsinti.
Emocinė gerovė
Pasibaigus šaltajam metų laikui jaučiamas didesnis stresas ir nerimas, o artėjant vasarai atsiranda daugiau laiko poilsiui. Norint pajausti vasarišką nuotaiką, išlaikyti gerą emocinę gerovę, svarbu atkreipti dėmesį į savo poreikius, t.y. laiku eiti miegoti, tinkamai maitintis, sportuoti, tinkamai išnaudoti laisvalaikį.
• Buvimas lauke, grynas oras ir natūrali saulės šviesa yra naudingi tiek protiškai, tiek fiziškai. Praleidžiant laiką lauke gali padidėti serotonino kiekis, pakyla nuotaika.
• Keliavimas taip pat gali būti naudingas emocinei sveikatai. Aplinkos pakeitimas leidžia kūnui atsipalaiduoti, pamatyti ir išmokti kažką naujo, pasikrauti energijos bei atrasti naujos motyvacijos.
• Reikia skirti daugiau laiko šeimai, ir draugams, meditavimui, knygų skaitymui ar kultūrinių renginių lankymui.
• Be to, reikia atrasti laiko sau, mėgautis savo laisvalaikiu bei pomėgiais, užsiimti naujų įgūdžių formavimu (pavyzdžiui, išmokti megzti, piešti ar gaminti kokius nors rankdarbius).
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę