){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pamilęs šokį ir 18 metų šokęs “Žuvėdroje”, A.Soraka su šokiu neketina atsisveikinti visą savo gyvenimą. Prieš 8 metus pradėjęs šokio meno mokyti klaipėdiečius, šiandien džiaugiasi gausiu šokėjų būriu.
Į šokio aikštelę ateina jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės. Čia nesvarbu amžius ar profesija.
A.Sorakos profesionalumas leidžia į šokio aikštelę pakviesti ir žmones su negalia. Šis kolektyvas - vienintelis Lietuvoje, kai šokėjai, sėdintys vežimėliuose, šoka be asistentų.
“Svajonės” vadovo moto: “Šokis - tai vaistas kūnui ir sielai, todėl jis turi būti prieinamas kiekvienam”.
Dar šokant “Žuvėdroje” daug teko dalyvauti konkursuose Vokietijoje. Mane visada stebino tai, kad po konkurso į šokių aikštelę susirinkdavo šokti suaugusieji mėgėjai. Aš visada su džiaugsmu, o kartu ir pavydu stebėdavau šokančias poras, kol vieną kartą gimė mintis, jog reikia tokias tradicijas kurti ir savo gimtajame mieste Klaipėdoje.
Į pirmąsias šokių pamokas susirinko tikri šokio entuziastai. Žmonės su džiaugsmu mokėsi pirmųjų tango, lėto valso, rumbos žingsnių. Visi lyg susitarę kartodavo: “Tai buvo mano gyvenimo svajonė”. Taip gimė ir studijos pavadinimas “Svajonė”.
Šokio džiaugsmą ir naudą šokėjai pajunta labai greitai. Grojant muzikai, šokėjai atsikrato dienos įtampos, pamiršta stresą, išlieja susikaupusią nereikalingą energiją ir kartu pasisemia naujų jėgų, teigiamų emocijų.
Mūsų studiją žmonės pasirenka ne tik dėl šokio pamokų - tai puiki laisvalaikio praleidimo forma, bendravimas. Čia susirenka bendraminčiai - šokio entuziastai. Šokantis žmogus gražus, jis laimingesnis - vadinasi, ir sveikesnis.
Tomas: Šokant užsimiršta kasdieniniai rūpesčiai. Šokdamas jaučiu fizinį ir dvasinį malonumą.
Vidas: Kur buvau anksčiau? Be reikalo nepasidaviau įkalbinėjamas. Nebereikia galvoti apie sportą; šokis - maksimalus malonumas ir fizinis krūvis kartu.
Antanas: Šokdamas per gana trumpą laiką visiškai atsipalaiduoju, pailsiu, išeinu pakilios nuotaikos.
Dalia: Neįsivaizduoju gyvenimo be šokių. Šokis - tai malonumas, gražus laisvalaikio praleidimas.
Romana: Šokis gimdo šypseną ir žadina fantaziją. Gydo depresiją.
Aldona: Pirmą kartą į šokio aikštelę įžengiau, kai man buvo 37-eri. Man skaudėjo ir traškėjo kaklo slanksteliai, o gydytojai sakė, kad tai - visam gyvenimui. Po 2 mėnesių šokių pamokų dingo kaklo skausmas ir traškesys. Šokis - tai vaistas nuo visų ligų, tai jaunystė - bet kuriame amžiuje...
To klausiame “Svajonės” šokėjų medikų.
Rasa Bielskienė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja:
Šokis leidžia įveikti depresiją, apatiją, susikaustymą, stuburo sustingimą, sąnarių skausmus, dirglumą, nepakantumą, hipodinamiją. Šokis padeda išgydyti širdies ritmo sutrikimus, nemigą.
Šokis gali subalansuoti savijautą, sumažinti įtampą, nuovargį.
Roma Kavaliauskienė, gydytoja kardiologė:
Žmonės vis labiau suvokia judėjimo svarbą sveikatai. Gyvenimo tempas vis greitėja, tačiau daugelio žmonių fizinis aktyvumas, priešingai - mažėja. Mažiau judame - blogiau jaučiamės. Kūnas tampa vis sunkesnis, praranda formą. Šokis - tai fizinis aktyvumas, gerinantis savijautą, didinantis darbingumą (ne tik fizinį, bet ir protinį), gražinantis kūno formas. Jis mažina psichinį stresą, garantuoja naudingą ir malonų laisvalaikio praleidimo būdą, pagaliau taupo pinigus, kuriuos potencialiai galima išleisti gydantis.
Šokis lavina judesių koordinaciją, vikrumą, lankstumą, ištvermę ir greitumą. Jis gerina raumenų bei sausgyslių elastingumą, sumažina giliųjų raumenų įtampą, atsirandančią nuo ilgo sėdėjimo darbe ar automobilyje, mažina traumų riziką, padeda greičiau ir geriau pajusti savo kūną. Ilgai, bet neintensyviai šokant pagerėja riebalų rūgščių oksidacija ir stiprėja širdies ir kraujagyslių sistema.
Šokant dirba beveik visos raumenų grupės.
Straipsnio autorustę prisiima
Aldutė Striaukienė
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę