){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Esame nejudrūs, nes nenorime būti sveiki?
Medikai, sveikatos specialistai, pedagogai, sveikuoliai dažnai šaukia SOS, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologijų pažanga ir sėdimas darbas skatina visuomenę judėti vis mažiau. Lietuviai šiai nejudrumo bangai pasidavė bene labiausiai iš visų Europos šalių piliečių. Turbūt būtent tai lemia, kad širdies ligomis Lietuvos piliečiai serga kone 2,5 karto daugiau negu labiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kad vis prastėja mokinių sveikata, ypač jų akių ir stuburo būklė.
Prigimtinė žmogaus būsena
Prisiminkime, kaip elgiasi vaikai. Žvelgiant į juos atrodo, kad judėjimas yra prigimtinė žmogaus būsena. Kol vaikas mažas, jis vis juda: ropoja, ropščiasi ar bėgioja, šokinėja. O kai pradeda lankyti mokyklą, jis vis raginamas sėdėti ramiai, baudžiamas už judrumą. Ko gero, būtent taip slopinamas prigimtinis poreikis judėti, formuojamas nepateisinamas solidumas.
Suaugęs žmogus dažnai jau tingi judėti, savęs pagaili, patausoja...ir taip apleidžia savo kūną. Nemažai bėdų prideda ir nesubalansuota mityba: daug gyvulinės kilmės riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, noras valgyti skaniai, negalvojant apie maisto naudingumą organizmui, patiriamas stresas. Norint tai kompensuoti, būtina judėti, sportuoti. Tik sporto nereikia suprasti kaip aukštų rezultatų siekimo. Tai ir lipimas laiptais, buvimas gamtoje su šeima, kolegomis, bendraminčiais, darbas sode, plaukimas, vadinamasis šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, važinėjimas dviračiu.
Apklausos duomenys
Vertindami savo sveikatos būklę, Lietuvos gyventojai yra optimistai – daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų mano, kad ji gera ar net labai gera. Nepaisant to, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sutinka, kad sveikata rūpinasi nepakankamai. Sveikatos biurų specialistų ir gydytojų nuomonė griežtesnė – 66 proc. jų mano, kad visuomenės sveikata vidutiniška, ir ketvirtadalis – kad bloga.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sportą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai pripažįsta daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Pagal svarbą šį veiksnį lenkia tik sveika mityba ir gebėjimas suvaldyti stresą . Vis dėlto beveik pusė apklaustųjų prisipažino sportuojantys nereguliariai, kai pasitaiko proga, o beveik kas penktas teigia nesportuojąs visai.
Kodėl žmonės nesportuoja? „Geros sveikatos klubo“ iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dažniausia priežastis, trukdanti sportuoti, yra laiko trūkumas. Ją įvardijo pusė apklaustųjų. Beveik tiek pat prisipažino stokojantys valios, o penktadalis sakė neturintys su kuo mankštintis.
Kelios iniciatyvos
Socialinė sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas“ šiemet ilgiau nei tris mėnesius didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojus kvietė nemokamai mankštintis įvairiais stiliais. Nuo birželio iki rugsėjo vidurio buvo organizuota daugiau kaip 40 dvylikos rūšių mankštų po atviru dangumi, beveik 700 mankštų dalyvių išsimatavo kūno masės analizatoriumi, konsultavosi su jaunaisiais gydytojais.
„Mūsų veikla tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata, todėl žinome, kad ją ir gerą savijautą pirmiausia lemia pats žmogus ir jo gyvenimo įpročiai. Reguliariai mankštinantis galima ne tik geriau jaustis, bet ir išvengti daugelio ligų. Ir tam nereikia didelių valios pastangų, daug laiko – svarbiausia išsiugdyti įprotį sportuoti. Nors mankštose dalyvavo daug žmonių, bet apie visuomenės požiūrio kaitą kalbėti dar anksti. Kad jis pasikeistų, reikia ne vienerių metų įdirbio, ir mes esame pasiryžę tai tęsti“, – teigė šios akcijos iniciatoriai bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ direktorius Kęstutis Čereška ir sporto klubo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Kaip pabrėžė mankštas vedusi Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, amžius – ne riba pradėti sportuoti. Tam pasiryžęs žmogus ilgiau liks jaunas ir sveikas, tik nereikia pernelyg skubėti, būtina įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir galimybes. Jei nepatiko vienas mankštos būdas, nereikia sakyti, kad visi jie netinkami, o išbandyti kelis, kol rasi sau tinkamiausią.
Dešimt treniruoklių parke
Tęsiant pasakojimą apie iniciatyvas, būtina paminėti Birštoną. Šiemet sutvarkytame šio miesto parke įrengta nemažai naujų sporto aikštelių – riedlentininkų, pasagos mėtymo, stalo teniso, krepšinio. Įrengti ir dviračių takai, mini golfo takeliai, įrengta dešimt treniruoklių, kuriais galima mankštinti beveik visas raumenų grupes.
„Kiekvieną rytą parke susitinkame keli sportuojantys savivaldybės darbuotojai, – pastebėjo Birštono turizmo centro vyresnioji specialistė turizmui Rūta Kapačinskaitė, laikinai einanti direktorės pareigas.
Birštono sveikos gyvensenos klubo ,,Šilagėlė“ prezidentas Vytautas Gedminas pastebėjo, kad nors jų klubo nariai kol kas aktyviai nesinaudoja naujomis sporto aikštelėmis, daug jų yra kito žaidimo – petankės – entuziastai, bet galimybė birštoniečiams aktyviau gyventi, daugiau laiko būti gryname ore ir mankštintis yra labai svarbus ir sveikintinas dalykas.
Tačiau, pasak V. Gedmino, daugiausia sportuoti žmonėms trukdo ne laiko ir tinkamos įrangos ar kompanijos, o... valios stygius. Puikus judėjimo būdas yra ir darbas sode. Ne prasčiau už sportą sporto klubuose veikia paprastas bent pusvalandžio pasivaikščiojimas vakare prieš miegą. Jis nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: mažina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, stiprina šeimos narių tarpusavio santykius.
Sveikuolių ir medikų patarimai
Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, kiek žmogui reikia judėti per savaitę, priklauso nuo jo amžiaus, lyties, fizinio pasirengimo, funkcinės būklės ir t. t. Idealu būtų, jei žmogus aktyviai judėtų per savaitę penkias dienas po valandą. Tarkim, 20 min. ryte darytų mankštą, o pavakare, po darbo, sparčiu žingsniu paėjėtų ar pavažinėtų dviračiu dar 40 minučių ar nueitų į baseiną paplaukioti.
Minimaliai judėti reikėtų bent po 30–40 min. tris kartus per savaitę. Bent tiek laiko sportui reikėtų skirti pradedantiesiems labiau rūpintis savimi. Turi pakakti laiko raumenims stiprinti, tempimo pratimams, širdžiai (laiko santykis:1–1–2).
Pasak D.Kepenio, judėjimo formos gali būti pačios įvairiausios, kiekvienam reikėtų pasirinkti tinkamiausias ir teikiančias daugiausiai džiaugsmo.
Na, o kardiologai pastebi, kad norinčiam būti sveikam žmogui būtina kasdien pėsčiomis nueiti ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirbti vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgyti kasdien bent 5 porcijas daržovių, stengtis, kad sistolinis kraujo spaudimas nesiektų 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje neviršytų 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis – 3 mmol.
Tereikia sąmoningai apsispręsti
Visuomenės sveikatos rodikliai liudija iniciatyvų sveikatingumo poreikį. Apie sveiko gyvenimo būdo teikiamą naudą kalba gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, pedagogai, tad tautiečiai teoriškai jau žino kasdieninio fizinio aktyvumo svarbą, bet praktiškai dažnai nesiryžta keisti įprasto tingesnio gyvenimo būdo ir pradėti daugiau judėti.
Viešos sveikatingumo iniciatyvos gali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes rodo teigiamą pavyzdį. Sportavimas viešose vietose jau keičia visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną, ragina žmonių savęs paklausti, ar jie gyvena pakankamai judriai, nors sveikos gyvensenos įpročiams susiformuoti reikia nemažai laiko ir palankios aplinkos, – mano kalbinti pašnekovai.
Tad visų pirma kiekvienas savęs paklauskime, ar gyvename pakankamai judriai ir, jeigu, reikia, pasiryžkime tai pradėti daryti ne nuo kito mėnesio ar pirmadienio, o jau šiandien.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę