Sėdimos gyvensenos mirties sindromas

Didėjant pagyvenusių ir senų žmonių skaičiui, pasaulyje daugėja sergančiųjų osteoporoze. Osteoporoze rizikuoja susirgti 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyresnių nei 50 m. amžiaus vyrų. Jos pasekmės atskiram individui ir visuomenei jau seniai įvardintos. Pasaulinio osteoporozės fondo duomenimis, dėl osteoporozės į ligonines paguldoma daug daugiau žmonių nei dėl daugumos kitų ligų, tokių kaip krūties vėžys ar širdies infarktas.
 

Tarptautinio osteoporozės fondo prezidentas Daniel Navid ne tik koordinuoja daugelį šios invalidumą sukeliančios ligos mokslinių tyrimų, bet ir ragina pačius pacientus prisiimti atsakomybę už savo kaulų sveikatą. Tai galime pasiekti tik šviesdami visuomenę, ne tik aiškindami žmonėms ligos vystymosi, jos gydymo esmę, bet ir parodydami, kaip ši klastinga liga nulemia gyvenimo kokybę.
 

 

Deramai neįvertinama pavojinga liga


Išanalizavus mokslinių tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kokia brangi, invalidumą, o dažnai ir mirtį nulemianti liga yra osteoporozė. Mestos pajėgos jai diagnozuoti ir gydyti. Jau turime puikių rezultatų: daugelis Lietuvos miestų gydymo įstaigų apsirūpinusios diagnostikos aparatūra, turi veiksmingų arsenalą vaistų, visuomenei belieka naudotis šio milžiniško darbo vaisiais. Deja, savo darbo praktikoje matau, kad tuo pasinaudojama toli gražu ne visada, kada reikėtų. Kodėl? Manau, kad atsakymas į šį klausimą tikrai nevienareikšmis.
Viena iš tokio pasyvumo priežasčių – nepakankamas visuomenės supratimas apie ligos sukeliamas pasekmes. Ne veltui PSO 1994 metais osteoporozę paskelbė „tyliąja epidemija“.
Tai ne gripas, kai pakyla temperatūra, krečia šaltis ir t.t. Tikriausiai sunkiai rastume Lietuvoje šeimą, kurios namų vaistinėlėje nebūtų priemonių šiai būklei palengvinti. Tuo tarpu į simptomus, nulemtus osteoporozės, dažnas visiškai neatkreipia dėmesio, ar klaidingai įvardija savo būklę: „radikulitas, gal praeis?...“ arba „ne jaunystė jau...“
 

Moksliniai tyrimai patvirtina gyvenimo kokybės pablogėjimą


Daugelis mokslinių tyrimų analizavo, kaip nukenčia gyvenimo kokybė sergant osteoporoze. Buvo nagrinėjami šie pagrindiniai aspektai: skausmas, fizinės funkcijos (kasdienė veikla, buitiniai darbai, judėjimas), socialinis gyvenimas, protinė veikla, bendras sveikatos supratimas, išvaizdos pakitimai.
Studijuodami jau atliktus mokslinius tyrimus, randame tokius duomenis: moterys, sergančios postmenopauzine osteoporoze ir patyrusios besimptomių stuburo slankstelių lūžių, tarsi pakankamai gerai atlieka įprastus kasdienius namų ruošos darbus, tačiau joms gana sunku pakelti ir nešti kiek sunkesnius daiktus, sumažėja ūgis, pakinta eisena, ir net 42,3 proc. pastebimai ar net labai pakinta išvaizda – formuojasi „našlės kupra“ ir „varlės pilvas“.
 

Ligos progresavimą parodo lūžiai


Kitas ligos progresavimo požymis gali būti lėtinis nugaros skausmas. Lūžęs slankstelis praranda savo formą, aplinkinių slankstelių dalys spaudžia nugaros smegenų nervus. Šis suspaudimas gali sukelti ne tik nugaros skausmą, bet ir kitus neurologinius reiškinius – kūno dalių nejautrą, aptirpimą, stiprų kojos skausmą, plintantį užpakaline šlaunies dalimi ir kt. Keturių klinikinių tyrimų duomenimis, pirmųjų metų po lūžio laikotarpiu kitą lūžį patiria apie 20 proc. negydytų tiriamų asmenų. Kuo daugiau pažeistų stuburo slankstelių, tuo labiau deformuojasi krūtinės ląsta, tuo labiau pasunkėja plaučių ir širdies darbas. Tai nulemia lėtinių šių organų ligų vystymąsi arba dažnai jau esančių ligų progresavimą.
Gana dažną rankos riešo kaulų lūžį moterys laiko kaip savaime suprantamu: „tiesiog nevykusiai atsirėmiau paslydusi...“. Pradėjus tirti kaulų tankį, aiškėja, kad čia viena iš trapiausių vietų. Riešo lūžis pirmiausia praneša apie osteoporozę. Pagalvokime, kiek nepatogumo sukelia šis „menkas“ lūžis dirbant kasdienius buitinius darbus. Ar tikrai galime apsitarnauti be artimųjų pagalbos?
Iš 100 asmenų, susilaužiusių šlaunikaulį, net 20 pirmaisiais metais miršta, o 50 niekada negrįžta į visavertį gyvenimą. Šlaunikaulio lūžis gali būti labai netikėtas, pavyzdžiui, verčiantis lovoje, tačiau niekada nebus besimptomis. Šis lūžis visada sukelia stiprų skausmą, vėliau pacientą vargina ilgalaikė imobilizacija, brangi, varginanti ir ilga reabilitacija. Būklė dažnai komplikuojasi pneumonija, plautinės arterijos embolija, tačiau ne visada suvokiama, kad būtent osteoporozė yra paleidžiamasis sraigtelis šioje grėsmingoje grandinėje.
Apibendrindami tyrimų rezultatus, mokslininkai juos apibūdino nauju medicinos terminu –- „sėdimos gyvensenos mirties sindromas“. Taip įvardijamas dėl fizinio pasyvumo didėjantis gyventojų mirtingumas.
 

Osteoporoziniai lūžiai skirstomi į:


· klinikinius (sukeliančius skausmą ir ūmiai sutrikdančius funkciją, dažniausiai tai būna šlaunikaulio kaklelio, riešo lūžiai,
· neklinikinius (besimptomius, kai pacientas net nežino, kada lūžis įvyko. Dažniausiai taip atsitinka įvykus kompresiniam stuburo slankstelio lūžiui).
 

Visaverčiai gyventi padėtų gydymas


Sergantieji osteoporoze, jų šeimos nariai ir visuomenė patiria milžiniškus nuostolius, sunaudojama daugybė gydymui, slaugai bei socialinėms reikmėms skirtų lėšų.
Žmogus – socialinė būtybė. Jam būtina bendrauti, išreikšti save, jaustis reikalingam. Dėl lėtinio skausmo, ribotos judėjimo galimybės vystosi lėtinis nuovargio sindromas. Sumažėjusios judėjimo galimybės skatina socialinę izoliaciją, kuri savo ruožtu neretai sugniuždo moterį psichologiškai, skatina depresijos išsivystymą.
Žinant, kokią neigiamą įtaką gyvenimo kokybei padaro slankstelių ar šlaunikaulio lūžiai, galima būtų tikėtis, kad gydymas, sumažinantis tokių lūžių riziką, nulems ir santykinai geresnę gyvenimo kokybę.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) osteoporozę įvardina kaip vieną iš dažniausių lėtinių invalidumą sukeliančių ligų bei pripažįsta didelį šios ligos socialinį ir ekonominį poveikį. Deja, tik mažiau nei 20 proc. žmonių, sergančių osteoporoze, ši liga yra diagnozuojama, ir tik mažiau nei 10 proc. pacientų skiriamas efektyvus, įrodymais pagrįstas gydymas, nepaisant to, kad tokio gydymo galimybė yra prieinama.
Neseniai įrodyta, kad moterims, kurioms yra diagnozuota osteoporozė, padėti išvengti lūžių ir pagerinti gyvenimo kokybę gali vienas iš vaistų osteoporozei gydyti – stroncio ranelatas (vaistinėse šis vaistas parduodamas Protelos pavadinimu). Tai įrodė moksliniai tyrimai. Stroncio ranelatas atnaujina pakitusią kaulo struktūrą, padeda išvengti lūžių ir taip sumažina nugaros skausmų, ūgio sumažėjimo galimybę, padeda išsaugoti gerą psichinę ir fizinę savijautą.
Geresnis supratimas apie osteoporozės sukeliamą naštą paskatins esamų ir naujų vaistų bei gydymo strategijų kūrimą ir tobulinimą, o visuomenę aktyviau naudotis jau dabar esančiomis galimybėmis.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai