Sergant reumatoidiniu artritu sąnarių pažeidimas ir negalia per 10-20 metų lėtai progresuoja. Koreliacija tarp sąnarių pažeidimo ir negalios pasiekia maksimumą maždaug po 8 metų nuo ligos pradžios. Tyrimai parodė, kad daugumos ligonių būklė pagerėja, kai gydymo programa sudaroma kiekvienam pacientui individualiai. Svarbu, kad pacientas aktyviai ir visavertiškai dalyvautų planuojant ir skiriant gydymo priemones.
Pagrindiniai reumatoidinio artrito gydymo programos tikslai yra skausmo mažinimas, sąnarių judesių amplitudės išlaikymas ir didinimas, raumenų stiprinimas, sąnarių deformacijų išvengimas, jau esamų deformacijų korekcija ir ligonių gyvenimo kokybės gerinimas. Gydymo taktika priklauso nuo ligos trukmės, aktyvumo ir individualių ligonio savybių.
Gydytojai turėtų didinti ir paciento atsakomybę už gydymo rezultatus. Į gydymo programą reikėtų įtraukti ir savarankišką gydymąsi.
Gydymo programa susideda iš:
1. Medikamentinio gydymo.
2. Pacientų mokymo.
3. Fizinių pratimų.
4. Fizioterapijos priemonių.
5. Sąnarių tausojimo.
6. Kompensacinių priemonių ir įtvarų
pritaikymo bei naudojimo.
7. Taisyklingos mitybos.
8. Skausmo malšinimo.
Pacientų mokymas – tai pirmas žingsnis gydant artritą. Mokymas yra gydymo piramidės pamatas, kuriuo grindžiama visa gydymo programa. Tai pigus, neturintis nepageidaujamo poveikio metodas, priimtinas ligoniams, jų šeimos nariams ir gydytojams.
Ligonius reikia pradėti mokyti ne tik tada, kai sunkiai pažeisti sąnariai, bet ir esant ankstyvai ligos stadijai – taip sulėtinamas ligos progresavimas (vėliau nustatomi radiologiniai pokyčiai). Gydant pacientus pravartu pateikti žinių apie reumatoidinį artritą, paaiškinti, kaip tausoti sąnarius, kada ir kaip naudoti pagalbines ir kompensacines priemones, įtvarus, patarti, kokius daryti fizinius pratimus. Mokymo programa yra vienodai efektyvi tiek esant dideliam, tiek ir mažam ligos aktyvumui.
Mokymo rezultatai priklauso ir nuo informacijos pateikimo. Formalus ligonių mokymas nepagerina jų sveikatos.
Mokymo programos tikslas yra padėti ligoniams pakeisti elgseną, todėl efektyvūs mokomieji, t.y. elgesio metodai. Taikant pastarąjį būdą daugiau laiko skiriama savarankiškam ligonių gydymuisi, pakartotinėms demonstracijoms, gautai informacijai pakartoti, įgytiems įgūdžiams įtvirtinti, namų programai sudaryti ir jai įdiegti į kasdienį gyvenimą.
Pacientams būtina pabrėžti, kad fiziniai pratimai ir sąnarių tausojimas turi tapti jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Fizinis aktyvumas sergant reumatoidiniu artritu yra svarbi priemonė uždegimui ir skausmui mažinti, funkcijoms išsaugoti ir gerinti. Mokslinių tyrimų rezultatai įrodė, kad fiziniai pratimai neblogina sergančiųjų reumatoidiniu artritu būklės. Atliekant pratimus liga nesuaktyvėja, uždegimas nesustiprėja.
Fiziniai pratimai naudingi, nes juos atliekant: sąnariai išlieka judrūs, sustiprėja raumenys, būna stabilesni sąnariai ir stipresni kaulai, lengviau atlikti kasdienius darbus, pagerėja bendra savijauta (pagerėja miegas, širdies darbas, sumažėja depresija).
Rekomenduojami įvairių tipų pratimai. Dažniausiai taikomi šie:
1. Sąnarių judesių amplitudę palaikantys pratimai.
2. Raumenis stiprinantys pratimai: izometriniai ir izotoniniai.
3. Ištvermę didinantys pratimai: vaikščiojimas, pratimai vandenyje ir plaukimas, važiavimas dviračiu, geriau stacionariu.
Tinkamiausias laikas pratimams – kai sąnariai mažiausiai sustingę ir skausmingi ir kai pacientas turi pakankamai laiko jiems atlikti. Jei po pratimų sąnarius skauda ilgiau negu dvi valandas arba jeigu kitą dieną skausmas ir sąnarių sustingimas didesnis negu paprastai, reiškia, kad ligonis per stipriai mankštinosi ar dirbo.
Rekomenduojami pratimai ir jų intensyvumas priklauso nuo ligos aktyvumo ir sąnarių pažeidimo.
Vakarų šalių literatūroje iš fizioterapijos priemonių dažniausiai minima balneoterapija (gydymas mineraliniais vandenimis), termoterapija ir lazerio terapija, gerokai rečiau – elektros procedūros. Rytų Europos šalių mokslininkai rekomenduoja taikyti elektros procedūras visose reumatoidinio artrito stadijose.
Balneoterapija – tai viena iš seniausių artrito gydymo būdų. Vienas iš šios terapijos tikslų – mažinti sąnarių skausmą ir pagerinti ligonio savijautą. Nors ji gana plačiai taikoma ir gauta teigiamų gydymo rezultatų, vis tik vienareikšmiškai teigti apie teigiamą balneoterapijos poveikį dėl mokslinių tyrimų trūkumo dar negalima.
Fizioterapijoje gana plačiai taikoma žemo dažnio lazerio terapija. Lazerio terapijos efektyvumas reumatoidiniam artritui gydyti irgi dar nėra iki galo įrodytas, taip pat trūksta duomenų apie taikytiną lazerio bangos ilgį, gydymo trukmę, dozę bei procedūros taikymo vietą, kad būtų gautas maksimalus teigiamas gydymo efektas. Po lazerio terapijos sumažėja skausmas, sutrumpėja rytinis sąnarių sustingimo laikas, tačiau nepakinta sąnarių judesių amplitudės, sąnarių tinimas. Reumatoidinio artrito atveju lazerio terapiją rekomenduojama taikyti mažiausiai 4 savaites.
Rusų autoriai siūlo ir elektrinės fizioterapijos procedūras. Ūminiu periodu – UAD (ultraaukšto dažnio terapija), vėliau elektroforezę su analginu, acetilsalicilo rūgštimi, novokainu, hidrokortizonu ir kitais medikamentais. Uždegimui sumažėjus – ultragarso terapiją, magnetoterapiją. Esant minimaliam ligos aktyvumui ir artralgijoms, tinka sinusinės moduliuotos arba diadinaminės srovės.
Šiluma ir šaltis, kaip papildoma gydymo priemonė, dažnai taikoma sergantiesiems sąnarių ligomis. Vietinės procedūros yra populiaresnės už bendrąsias. Šiluma atpalaiduoja sąnarius ir raumenis, mažina skausmą ir sąnarių sustingimą, pagerina kraujotaką. Ją rekomenduojama naudoti skausmui ir raumenų spazmui mažinti, esant sumažėjusioms sąnarių judesių amplitudėms.
Veikiant šalčiui susitraukia kraujagyslės, todėl mažėja organizmo atsakas į ūminį uždegimą. Dėl padidėjusio skausmo slenksčio sumažėja skausmas. Ledo dedama, kai yra tinimas, raumenų spazmas, ūminis artritas ar traumos. Kaip rodo patirtis, pacientai labiau mėgsta šilumos negu ledo procedūras. Šiluma dedama 15-20 minučių, ledas – 10 minučių. Kadangi nebuvo nustatyta žalingo šilumos ar ledo poveikio, tokias procedūras pacientai gali savarankiškai atlikti namuose.
Smarkus sąnarių ir raumenų funkcijos sumažėjimas mažina sergančiųjų reumatoidiniu artritu darbingumą ir gebėjimą apsitarnauti. Esant neatitaisomoms pirštų deformacijoms, būtina lavinti išlikusias ir kompensacines funkcijas bei pagal galimybes didinti plaštakų jėgą.
Sąnarių tausojimas – tai technika, kurios mokomi reumatoidiniu artritu sergantys žmonės. Tai yra alternatyvių veiksmų naudojimas dirbant kai kuriuos darbus, darbų ribojimas, pagalbinių priemonių ir įtvarų naudojimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis ir pan.
Sąnarių tausojimo tikslai: skausmo ir uždegimo bei sąnarių apkrovos, deformacijos rizikos, naudojant kompensacines ir pagalbines priemones, mažinimas, pažeistų sąnarių alternatyvių judesių naudojimas kasdieninėje veikloje.
Pacientai turi išmokti taisyklingos kūno laikysenos, taisyklingai kelti daiktus (daiktą kelti abiem rankomis), kontroliuoti kūno svorį, pritaikyti savo darbo vietą, aplinką (virtuvėje naudoti įrankius ilga rankena, buityje naudoti kuo daugiau elektros prietaisų, kurie pakeistų (palengvintų) rankų darbą, naudoti lengvesnius namų apyvokos daiktus), planuoti dienos darbus ir poilsį (rekomenduojama per dieną atlikti tik vieną namų ruošos darbą: skalbti drabužius arba valyti vonios kambarį), atlikti veiksmus taip, kad dirbtų didesni ir stipresni sąnariai (alkūne spausti durų rankeną, delnu – jungiklius ir pan.).
Svarbu paaiškinti pacientams stengtis, kad pagerėjus būklei, reikia ir toliau tausoti sąnarius, nes tik taip bus užtikrinama geriausia galima jų funkcija.
Įtvarai, rekomenduojami sergantiesiems reumatoidiniu artritu, būna standartiniai arba pagaminti individualiai. Esant plaštakų ir riešų pažeidimui, naudojami funkciniai ir ramybės įtvarai. Funkciniai įtvarai imobilizuoja riešą, tačiau netrukdo pirštų funkcijoms. Ramybės įtvaras uždedamas nakčiai, kad pailsėtų riešas ir plaštakos sąnariai. Įtvarai naudojami tik tuo atveju, jeigu jie sumažina skausmą ir/arba pagerina plaštakos funkciją, pvz., odinis įtvaras turėtų būti naudojamas dirbant sunkesnius darbus; užsidėjus plastikinį – galima dirbti vandenyje.
Esant kojų sąnarių pažeidimui, naudojami kelių, čiurnų įtvarai, dėvima ortopedinė avalynė.
Kai stipriai pažeisti kojų sąnariai, rekomenduojamos ir kompensacinės priemonės. Tai gali būti lazda, ramentai ar vaikštyklės. Šios priemonės sumažina krūvį, tenkantį kojų sąnariams. Jeigu stipriau pažeisti tik vienos pusės kojų sąnariai, tikslinga naudoti lazdą. Ji turi būti laikoma sveikos ar mažiau pažeistos kojos pusėje. Jeigu stipriai pažeisti abiejų kojų sąnariai, rekomenduojama naudoti dvi lazdas, ramentus arba vaikštyklę. Ramentai ir vaikštyklė suteikia didesnį stabilumą ir sumažina kojoms tenkantį krūvį labiau nei lazda.
Sergančiojo asmens mityba turi būti gerai subalansuota ir visavertė. Subalansuota mityba – tai mityba, kurią sudaro įvairūs maisto produktai iš keturių pagrindinių grupių: mėsa, žuvis ir paukštiena; pieno produktai; vaisiai ir daržovės; duona ir kiti grūdinių kultūrų produktai.
Nėra įrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto produktas turėtų esminės įtakos ligos eigai. Keleto tyrimų rezultatai rodo, kad žuvų taukai (juose gausu omega-3 riebalų rūgščių) gali duoti tam tikrą teigiamą poveikį. Omega-3 riebalų rūgštys sutrikdo prostaglandinų ir leuko-trienų sintezę, nes jai reikia arachidono rūgšties, kurios nėra žuvų taukuose, todėl ir sumažėja uždegimas.
Optimaliausia, jei kasdien gaunamų kalorijų kiekis atitinka dienos kalorijų poreikį.
Yra nuomonė, kad reumatoidinio artrito atveju gali padėti maisto papildai, kurie skatina sąnario kremzlinio audinio atsistatymą.
Pateikiamos kelios taisyklingos mitybos rekomendacijos:
1. Kadangi sergantiesiems reumatoidiniu artritu yra didesnė osteoporozės rizika [osteoporozė vystosi tiek dėl ligos, tiek ir dėl gydymo steroidiniais hormonais], būtina kasdien vartoti pieno produktus, kad organizmas gautų pakankamai kalcio. Jei pieno produktai blogai toleruojami, reikia vartoti kalcio papildų.
2. Rekomenduojama palaikyti optimalų kūno svorį. Esant antsvoriui, kojų sąnariai gauna didesnį krūvį, todėl ypač reikia vengti saldumynų ir alkoholio, nes jie turi daug “tuščių” kalorijų.
3. Rekomenduojama vartoti liesus maisto produktus – juose yra mažai riebalų ir cholesterolio.
4. Dietoje turi būti gausu vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų. Jie pagerina žarnyno veiklą bei turi daug vitaminų. Vaisiai ir daržovės, kurių sudėtyje yra daugiau vandens ir yra nesaldūs (pomidorai, citrina, melionas, salieras, salotos), turi mažiau kalorijų negu tie, kuriuose mažiau vandens, bet yra saldesni (bananai, avokadai, kukurūzai). Daržovėse yra mažiau kalorijų negu vaisiuose.
5. Rekomenduojama saikingai vartoti druską. Druska skatina skysčių susilaikymą organizme bei didina kraujospūdį. Kai kurie vartojami vaistai (NVNU ir gliukokortikosteroidai) taip pat gali sukelti skysčių susilaikymą ir didinti kraujospūdį, todėl svarbu riboti druskos kiekį.
6. Rekomenduojama gerti daug skysčių. Skysčiai pagerina žarnyno veiklą ir padeda iš organizmo pašalinti vaistų skilimo produktus.
Stipresnis ar silpnesnis skausmas vargina visus sergančiuosius reumatoidiniu artritu. Skausmas – viena iš pagrindinių depresijos, sumažėjusio kasdieninio aktyvumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežasčių, todėl būtina su juo kovoti.
Nors šiuo metu sergantieji reumatoidiniu artritu ir vartoja naujausių vaistų, energijos ir sąnarių tausojimas, fiziniai pratimai, įtvarų naudojimas, terminių procedūrų taikymas ir toliau lieka pagrindinės reumatoidinio artrito gydymo priemonės.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.
pranešimas žiniasklaidai, 2023 m. balandžio x d. beveik dveji metai – tiek...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauPodagra – nemaloni, tačiau gana dažna liga. Paprastai pažeidžiamas kojos nykščio sąnarys, tačiau ši liga gali apimti ir kitus sąnarius. Jei liga negydoma, podagros priepuoliai pasireiškia vis dažniau, jie trunka ilgiau ir yra skausmingesni. Jei liga ignoruojama ir toliau, tai skausmas gali tapti lėtiniu, pažeidžiama vis daugiau sąnarių, be to, gali išsivystyti ir kitų komplikacijų. Kas yra podagra ir kodėl ją būtina gydyti? ...
Skaityti daugiauPodagros atvejų tik daugėja ir ši liga vis labiau jaunėja. Kodėl? Todėl, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas jos vystymuisi labai palankus – daugybė asmenų nevengia skaniai ir sočiai pavalgyti ir dar užgerti visa tai alkoholiu. Tyrimais įrodyta, kad podagra neretai išsivysto kartu su kitomis lėtinėmis ligomis, kurių pagrindinis rizikos faktorius – nesveika, riebi ir nereguliari mityba. Galima galvoti, kad viską išspręs vaistai, pavyzdžiui, gana seniai sukurtas alopurinolis arba naujesnė vaistinė medžiaga, vadinama febuksostatu, tačiau jei nebus laikomasi rekomenduojamos dietos, labai mažai tikėtina, kad vaistų poveikis bus toks pats geras. Taigi mitybos reikšmė sergant podagra yra labai didelė. Pakalbėkime apie tokią dietą plačiau. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas paprastai praeina savaime, per kelias paras, tačiau šio skausmo lengvėjimas ir išnykimas labai priklauso nuo to, kokia priežastis tą skausmą sukėlė. Jei tai nesunkus sumušimas ar lengvas patempimas, tai papildomų gydymo priemonių dažniausiai neprireikia – pakanka ramybės, šalčio ir stebėjimo. Jei tai sunkesnė trauma, pavyzdžiui, plyšimas, tuomet gali tekti tą raumenį siūti, o vėliau lankyti reabilitaciją. Ūminio raumenų skausmo priežastys dažniausiai žinomos, nes jis paprastai atsiranda didesnio fizinio krūvio metu ar po traumų, tačiau gali būti neaišku, kodėl ilgiau vargina lėtinis raumenų skausmas. Dėl labai stipraus ir (arba) ilgalaikio skausmo patartina kreiptis į gydytoją, nes toks skausmas apsunkina ne tik fizinę, bet ir emocinę paciento būklę. Pakalbėkime apie dažniausias raumenų skausmo priežastis ir būdus, padedančius sumažinti raumenų skausmo pasireiškimo tikimybę. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės 20 dažniausiai pasitaikančių priežasčių ir faktorių, kurie nulemia ūminį ir lėtinį nugaros skausmus. Pasirodo, kad nugaros skausmų priežastys žinomos būna ne visuomet. Jei ūminis nugaros skausmas paprastai trunka iki 6 savaičių, tai lėtinis nugaros skausmas gali trukti ir visą gyvenimą. Taigi kokios tos priežastys? ...
Skaityti daugiauPodagra – tai gana plačiai paplitusi lėtinė liga, kuriai būdingas šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimas. Jos metu kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose reikšmingai padaugėja šlapimo rūgšties. Taip įvyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių – padidėjusios šlapimo rūgšties gamybos ir sumažėjusio jos išskyrimo iš organizmo. Vaistiniai preparatai, vartojami podagrai gydyti, padeda mažinti šlapimo rūgšties gamybą arba gerinti jos pašalinimą iš organizmo. Vis dėlto itin didelį vaidmenį vaidina ir mityba – jei bus valgoma bet kas ir po bet kiek, tuomet net ir patys geriausi vaistiniai preparatai vargiai bepadės. Kita didelė blogybė – piktnaudžiavimas alkoholiu, ypatingai alumi. Ką dar verta žinoti apie šią ligą? Kodėl taip svarbu į gydytojus kreiptis kuo greičiau ir nenumoti ranka į praeinančius, tačiau vis atsinaujinančius podagros priepuolius, pasireiškiančius sąnarių uždegiminiais procesais? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų spalio 12 dieną minima pasaulinė artrito diena, tačiau su šiuo medicininiu terminu susijusias ligas reikėtų prisiminti ne tik vieną dieną per metus. Nors pacientai dėl reumatinių kaulų ir raumenų ligų miršta itin retai, šie sutrikimai yra labai dažni ir ypatingai apsunkina gyvenimą. Jaučiami lėtiniai skausmai ženkliai pablogina judėjimo funkciją, o dėl to gali kilti ne tik judrumo, bet ir sunkių psichologinių problemų....
Skaityti daugiaunvnu farmakokinetikos ir pasiskirstymo ypatumai visiems nvnu kaip silpnoms...
Skaityti daugiau2015 metų pabaigoje JAMA tarptautiniame žurnale paskelbti tyrimo apie nugaros skausmo gydymą rezultatai. Nustatyta, kad gydymas skiriant vien nesteroidinį vaistą nuo uždegimo (NVNU) yra tiek pat efektyvus, kiek kombinuotas gydymas: NVNU kartu su papildomu vaistu (raumenis atpalaiduojančiu ar opioidiniu analgetiku). Todėl daroma išvada, kad nėra prasmės skirti papildomų vaistų ūmaus nugaros skausmo metu, užtenka vien NVNU....
Skaityti daugiauPečių lanką sudaro: krūtinkaulinis raktikaulio, petinis raktikaulio, mentės ir krūtinės ląstos jungtis, žastikaulio ir mentės jungtis (peties sąnarys). Peties sąnarys yra vienas judriausių sąnarių žmogaus kūne. ...
Skaityti daugiauŽmogaus stuburas – tai sudėtinga sistema sudaryta iš daugybės dalių: kaulų, sąnarių, raumenų, fascijų, raiščių. Stubure priskaičiuojama daugiau nei 70 sąnarių, daugybė raumenų, 32 (33) slanksteliai: 7 kaklo srityje, 12 krūtininėje, 5 juosmeninėje dalyse, 5 suaugę į kryžkaulį ir 4 – 5 suaugę į uodegikaulį (1 pav.). ...
Skaityti daugiauOsteoporozė – didelė sveikatos problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi šią ligą antra didžiąja liga pasaulyje. Anot Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF), dėl osteoporozės hospitalizacijų būna daugiau nei dėl daugumos kitų ligų, tokių kaip krūties vėžys ar širdies miokardo infarktas. Kaulų lūžius dėl osteoporozės patiria kas antra moteris ir vienas iš penkių vyrų, vyresnių nei 50 metų amžiaus. Per metus gydant tokių lūžių pasekmes sveikatos apsaugos sistema Jungtinėje Karalystėje išleidžia apie 2,7 bilijono eurų, o visoje Europoje tam išleidžiama apie 30 bilijonų eurų....
Skaityti daugiau„Pasilenkiau, o atsitiesti negaliu“. Tokį pasakymą esame girdėję ne kartą, dar dažniau jį išgirstame pavasarį, soduose prasidėjus darbams. Deja, bet nugaros skausmas gali surakinti net tik lysvę darže sumaniusiam kasti žmogui – neseniai dėl šios priežasties vieno mačų nebaigė ir geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis. Kas yra nugaros skausmas, žino 9 iš 10 suaugusių žmonių. Kaip elgtis suskaudus nugarai?...
Skaityti daugiauDegeneracines sąnarių ligas atsirasti skatina metams bėgant vykstantys senėjimo procesai. Dažniausia tokio pobūdžio liga yra osteoartrozė. Ši liga atsiranda dėl pamažu progresuojančių degeneracinių sąnario kremzlės pažeidimų ir dėl to atsirandančių nemalonių pojūčių – sąnario skausmingumo, judesių ribotumo, sąnario traškėjimo judant, sąnario deformacijos ir vietinio uždegimo. Liga gali pažeisti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai nukenčia stuburo, klubų, kelių ir plaštakų sąnariai. Šios ligos pasekmės – sutrikusi judėjimo funkcija, skausmas ir pablogėjusi gyvenimo kokybė. Apie sąnarių osteoartrozę kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų bendrosios ortopedijos sektoriaus vadovu doc. Linu VITKUMI. ...
Skaityti daugiauStuburas sudarytas iš slankstelių ir tarp jų įsiterpusių tarpslankstelinių diskų, kurie yra svarbūs stuburo veiklai, jo funkcijoms. Kuo ypatingi tarpslanksteliniai diskai, kokia jų funkcija ir kokie galimi simptomai, kai juose atsiranda pakitimų....
Skaityti daugiauKodėl vis kalbama apie artritą? Todėl, kad ligos mastas nepaprastai didelis. Daugiau nei 100 milijonų žmonių visoje Europoje serga artritu, reumatizmu ar kitomis reumatinėmis ligomis, Lietuvoje – apie 250 tūkst. gyventojų. Tai pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis pasaulyje ir antroji Lietuvoje. Dėl nuolatinio skausmo ir funkcinių sutrikimų stipriai nukenčia milijonų žmonių gyvenimo kokybė. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų. Tad šį kartą plačiau apie ligą ir jos gydymo galimybes kalbamės su Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja reumatologe Violeta SMILGIENE....
Skaityti daugiauViena mūsų skaitytoja rašo: „Man 48. Jau kurį laiką aptirpę ir dilgčioja kairės rankos pirštai (pirmąkart tai pasireiškė vasarą, paskui praėjo, o dabar vėl aptirpę, tik stipriau). Kas tai galėtų būti ir ką daryti?“. ...
Skaityti daugiauIntensyvus sportas, sunkus fizinis darbas, antsvoris sąnariams sukelia didelį krūvį. Sąnarių kremzlės tampa neelastingos, sąnariai pasidaro nelankstūs, sustingę, skausmingi, gali deformuotis. Todėl labiausiai rizikuoja sąnarių kremzles pažeisti dirbantieji sunkų fizinį darbą, intensyviai besitreniruojantys tiek sportininkai, tiek žmonės, norintys numesti svorio. Taigi svarbu atpažinti pirmuosius sąnario kremzlės pažeidimo simptomus ir tam užkirsti kelią....
Skaityti daugiauSlankstelių plastika, arba vertebroplastika, – tai minimaliai invazinė nechirurginė procedūra, kurios metu sustiprinamas osteoporozės ar navikinio proceso pažeistas stuburo slankstelis. Slankstelių plastika padidina pacientų funkcines galimybes, užkerta kelią galimiems slankstelio irimo procesams. Ši procedūra sėkmingai sumažina slankstelio lūžio sukeltą skausmą. Vertebroplastika dažniausiai gali būti atliekama ambulatoriškai, įdūrus adatą į pažeistą slankstelį ir suleidus ortopedinio cemento mišinio....
Skaityti daugiauPavasarį, kai, atšilus orams, išsiruošiame pasikapstyti darže ar griebiamės sodo darbų, dažnai persistengus ima stipriai mausti nugarą. Persistengiame? Perpučia? O gal per daug aptingome per žiemą? Kodėl po žiemos pradėjus darbuotis sode ar darže daug kam pradeda skaudėti nugarą, kaip šio skausmo išvengti, o, jei nepavyko, – jį numalšinti, konsultuoja „Ortopedijos technikos“ gydytoja neurologė Laima ŠPAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiau„Osteoporozė kaip liga buvo įvardinta ne taip seniai. Iki tol buvo manoma, kad, metams bėgant, žmogus turi lenktis ir mažėti. Paaiškėjo, kad šie pokyčiai yra patologinė būsena, kuri smarkiai pablogina gyvenimo kokybę, gali būti invalidumo, o kartais net ir mirties priežastis,“ – taip pokalbį apie gyvenimą sergant osteoporoze pradėjo profesorius Gintautas Kazanavičius. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos profesorius sakė, kad ši liga negailestingesnė moterims, nes osteoporoze jos serga šešis kartus dažniau nei vyrai. ...
Skaityti daugiau