){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kartais iš anksto sužinome, kad atvežamas sunkus ligonis. Pasirengiame viskam, net pačiai blogiausiai baigčiai. Apsimauname pirštines ir laukiame. Tokiomis minutėmis kartais šmėsteli mintis, kad laukiame mirties. Taip būna neretai, nes mūsų skyriuje daug mirčių. Kai kurios seserys tyliai pasimeldžia. Kartais artimieji pakviečia kunigą.
Ligonių po traumų, sužeidimų, autoavarijų nuolat daugėja. Turėjome 12 lovų - neužtekdavo, dabar jų - 18, bet irgi maža. Kartais ligoniai guli palatose greta lovų, ant ratukų. Dėl vietos stokos juos tenka anksčiau laiko perkelti kitur.
Sunku išgyventi ligonių ir jų giminaičių likimus. Tik negalvojant apie tai galima susikaupti ir dirbti. Sunku būti šalia ligonio, kai niekuo negali padėti. Labiausiai įsimena atvejai, kai atvežami stipriai sužaloti žmonės, kai vyras rauda žmonos: “Ką mes vieni darysime? Penki maži vaikai...”. Ilgainiui atsiranda apsaugos mechanizmai, išmokstame savyje “užblokuoti” jausmus. Bet tai nėra gerai. Mažiau belieka nuoširdumo, atjautos. Labai išgyvenau, kai atvežė du žmones po autoavarijos. Vieną netrukus perkėlėme į skyrių, o kitą mums atvežė, galima sakyti, tik tam, kad uždegtume žvakę. Akimi matomų sužalojimų buvo nedaug. Tačiau iš žaizdos galvoje stipriai kraujavo, buvo matyti smegenys. Degė žvakė, mes stovėjome ir laukėme, kada monitorius parodys, kad gyvybė užgeso. Turėjau po kelių dienų vykti į kelionę, tačiau atsisakiau važiuoti, nes bijojau. Man atrodė, kad kelyje gali atsitikti nelaimė.
Darbas mūsų skyriuje nevilioja jaunų medicinos seserų. Mums reikia ne tik dvasinių, bet ir fizinių jėgų. Nepakanka slaugytojų padėjėjais dirbančių vyrų. Merginoms sunku kilnoti ligonius. Ligonio kūnas kitoks nei sveiko žmogaus - atsipalaidavęs ir labai sunkus. O dauguma seserų - smulkutės. Kelioms tenka kilnoti pacientus, sveriančius šimtą ir daugiau kilogramų. Pusmetį, kol neveikė mūsų tomografas, tirti ligonius vežiojome kitur. Kartu reikia gabentis monitorių, lašelinės infuzijos sistemą, pirmosios pagalbos priemones, portatyvią talpą su deguonimi. Suskaičiavome, kad kelionė klinikų koridoriais pirmyn - atgal - “tik” pusantro kilometro.
Užsienyje padirbėjusios seserys pasidžiaugia, kad jos buvo vertinamos kaip lygiavertės partnerės. Ten kiekvienas atlieka savo darbą, visi jaučiasi vieno kolektyvo nariais. Darbai atliekami neskubant, nuo pradžios iki galo. O mes nespėjame baigti vieno darbo, gydytoja jau šaukia prie kito ligonio. Iš kito palatos galo vėl girdi: ”Sesute!”. Meti, bėgi. Pas mus visi skuba, nes trūksta rankų, etatai sumažinti kiek galima. Kartais negali padėti žmogui, nes neturi laiko. Apie norus ar nenorus nekalbama. Matai, kad sekreto pilna burna ir vamzdelis, tačiau tuo metu neprieini, nes padedi dar sunkesnės būklės ligoniui. O koks rezidentas, žiūrėk, dar aprėkia... Mūsų gydytojai, apžiūrėję pacientą ar atlikę procedūrą, nėra įpratę tvarkingai užkloti, nuvalyti tepalų, naudotų tyrimui atlikti. Seserys, kurios dirbo užsienyje, žino, kad ten gydytojas nepaliks ligonio netvarkingo. Kiekvienas savo darbą atlieka nuo pradžios iki galo, nes nėra aptarnaujančio personalo. Kaip būtų malonu, jei taip būtų ir pas mus. Jei gydytojas skuba, jis galėtų pasakyti: “Atsiprašau, aš paliksiu nesutvarkęs, manęs laukia”. Tada mes irgi jaustumėmės kitaip.
Mes į gydytojus kreipiamės “Jūs”, o gydytojai į mus - įvairiai - “Tu” arba “Jūs”. Kai kurie prie kreipinio “Jūs” prideda ir sesers vardą.
Visoms ne kartą yra tekę patirti, kad esame “žemesnioji kasta”. Kolektyve ypač “kibirkščiuoja atmosfera”, kai ateina dirbti naujų žmonių. Jie, dar kojų nesušilę, savo elgesiu parodo, kas esą. Yra žmonių, kurie, atrodo, iš prigimties nemalonūs. Tokie gydytojai mūsų nevertina kaip bendradarbių. Tą jie parodo kiekvienu savo judesiu.
Dauguma gydytojų, su kuriais dirbame - malonūs ir geranoriški. Jie niekuomet nekalba su seserimis rankas į kišenes įsibrukę, o jeigu seseriai dirbant nukrito koks instrumentas, visuomet pribėga ir paduoda.
Mes žinome, ko esame vertos. Už patirtį ir žinias pelnome pagarbą.
Keičiantis pamainai, einame prie kiekvienos lovos. Jei ligonis sąmoningas, kalbamės atokiau nuo jo. Pasakai, kokia ligonio būklė, kokios problemos, ką darei, ar maitinti, kaip maitinti, perspėji, kokių problemų tikėtis. Kai pas mus į praktiką ateina studentai, jie vaikšto kaip be vietos. Gal juos gąsdina sunkūs ligoniai ar slogi aplinka? Jei pamato degančią žvakę, visai sutrinka. Paprastai juos baugina mirštantieji. Prie tokio žmogaus neprašyk prisiliesti. Tačiau ko gi bijoti? Pas mus patekusieji tikrai nieko bloga nepadarys. Tai už ligoninės sienų reikia bijoti panašių į kai kuriuos mūsų ligonius. Studentai neturi patirties, nesusigaudo kas ir kaip, nežino darbo specifikos. Tačiau jie turėtų patys daugiau domėtis. Nors mums įdomu būti mokytojomis, tačiau kartais kol naujokams išaiškini, greičiau pati viską padarai ir tikrinti nereikia, ar gerai darbas atliktas. Jei studentai domisi, mes jiems viską parodome: kaip naudotis aparatūra, kaip ką atlikti. Kiekvienas, nors jam ir neteks dirbti tokio darbo, turėtų pasinaudoti proga išmokti slaugyti sunkius ligonius, tvarstyti pragulas ir atlikti kitus darbus, nes gal kada žinios labai pravers. O medikui tai turėtų būti ir įdomu.
Džiugu, kad gali padėti, bendrauti su žmonėmis. Malonu, kai su pacientu gali pakalbėti apie jo sveikatą, problemas. O kai matai gulintį žmogų ar tik gulintį kūną, pasilieki vienas su savo sunkiomis mintimis. Tuomet atsiranda sunkiai paaiškinama nuojauta, kokiu būdu galėtum padėti. Kai yra laisvesnio laiko, būdama prie žmogaus be sąmonės, klausiu savęs: “Kuo galėčiau padėti? Kas jam negerai?”. Ateina mintys, kokia procedūra padėtų. Tai atlieki intuityviai, lyg vadovaujant šeštam pojūčiui. Po kiek laiko matai, kad padarei gerai. Jei tai atlieki iš pareigos ar kad užsidirbtum - rezultato nebus. Labai skambi frazė, kad mediką turi traukti viskas, kas ligoninėje vyksta. Nemanau, kad ką nors trauktų pasituštinusio, pasišlapinusio, apsivėmusio žmogaus vaizdas. Tačiau kai taip atsitinka, stengiesi kuo greičiau viską sutvarkyti. Ligoniai guli ant klijuotės, prakaituoja. Jei paprašome ateinančių į praktiką studentų nuplauti žmogų ar bent nuprausti veidą, jie šalinasi tokių darbų. O jei dar pamato, kad žmogus pasituštino - išbėga iš palatos. Liekame vienos su “bėda”. Mums privalu viskam turėti laiko. Pasiraitojame rankoves, maunamės pirštines, velkamės chalatus, dedamės prijuostes, kepures. Plaunama palatoje - neišveši ligonio kartu su kvėpavimo aparatu, lašeline. Po to lieka kvapas, nors ir vėdiname patalpas. Mes - “aptarnaujantis personalas...”.…
Pašaliečiui gali pasirodyti, kad visi ligoniai - kaip gulbės pataluose, seselės tik vaistukus suleidžia, vaikšto ir šypsosi. Yra labai daug sunkių darbų. Niekas nemato, kad mes mažiausiai kartą per parą keičiame patalynę ir prausiame ligonius, mažiausiai šešis kartus valome burną, o sekretą, jei jo yra, siurbiame daug kartų. Ligoniai vartomi mažiausiai kas keturias valandas, o jei gresia pragulos - dažniau. Yra seserų, kurioms sunku dirbti. Kartais medicinos mokykla pasirenkama neįstojus, pavyzdžiui, į pedagoginį institutą ar paklausius draugių arba tėvų patarimo. Tačiau tokių yra nedaug.
Universitete žadama atidaryti neakivaizdinį slaugos skyrių. Daugelis iš mūsų to laukia. Neseniai medicinos mokyklas baigusios slaugytojos kitaip dirba. Su jomis yra apie ką pasikalbėti, ypač - psichologijos temomis. Yra skirtumas ir tarp medicinos mokyklą bei universitetą baigusių slaugytojų. O mes, mokslus baigusios prieš keletą ar keliolika metų, sukamės, kaip išmanom. Mūsų ramstis - praktika ir patirtis. Malonu, kai kviečia ir į kitus skyrius, nes sugebi atlikti visas procedūras, gali pamokyti. Aišku, ir gydytojai sudėtingesniais atvejais žino, ką pasikviesti į pagalbą, kieno rankos atsakingu momentu bus vikresnės ir nesudrebės.
Nenorėčiau dirbti mažoje ligoninėje ar ambulatorijoje. Pas mus nuolat kažkas vyksta, keičiasi situacijos. Nėra laiko kavą gerti, smaguriauti. Kai pavyksta padėti esant sudėtingam atvejui, visi pasijaučiame lyg “ant sparnų”...
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę