Pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų šeimoje kas nors sirgo ar mirė nuo šių ligų.
Jei sužinojote, kad buvo giminaičių, sirgusių šiomis ligomis, nepulkite į paniką. Paprasčiausiai tai įspėjimas jums, kad anksčiau nei kiti turite pradėti rūpintis savo sveikata. Bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinkite, ar nėra burnos, prostatos, odos ar storosios žarnos vėžio požymių. Taip pat pravartu pradėti vartoti vitaminus su antioksidantais (vitaminu E, beta karotinu, selenu), keisti mitybos įpročius.
Kad maistas turi įtakos daugeliui ligų, rodo ir tokie pavyzdžiai: šimtmečiais japonų vyrai vartojo maistą, kuris gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi, todėl jų šalyje sergančiųjų prostatos, storosios žarnos vėžiu ir širdies kraujagyslių ligomis daug mažiau nei Europoje.
Pasirodo, kad norint išvengti prostatos vėžio, reikia vartoti daug sojos produktų, pieno, sūrio, jogurto bei tokių daržovių, kaip brokoliai, Briuselio kopūstai, taip pat ropines daržoves. Jose gausu izoflavanoidų - medžiagų, kurios reaguoja su vyriškais lytiniais hormonais ir apsaugo nuo prostatos vėžio, stabdydamos vėžinių ląstelių augimą. Be to, šios medžiagos apsaugo ir nuo nepiktybinio prostatos padidėjimo, būdingo visiems vyrams, vyresniems nei 50 metų, - vadinamosios prostatos adenomos. Labai sumažėja rizika sirgti ir skausmingu šios liaukos uždegimu - prostatitu. Izoflavanoidų turinčių daržovių reiktų suvalgyti ne mažiau nei 25 g per dieną, nes jos organizme išlieka tik 48 valandas.
Japonų taip dažnai vartojami ryžiai bei makaronai apsaugo nuo storosios žarnos vėžio. Šių medžiagų tarpiniai skilimo produktai- butiratai – žarnyne sudaro rūgščią terpę ir nepalankias sąlygas karcinogenų – medžiagų, skatinančių naviko vystymąsi, atsiradimui.
Šios Rytų šalies žmonės beveik 7 kartus mažiau serga širdies kraujagyslių ligomis. Tai taip pat galima paaiškinti mitybos papročiais. Pasirodo, kad:
• japonai per dieną vidutiniškai suvartoja ne mažiau kaip 100 g žuvies, ypač kurioje daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, iš kurių vertingiausios omega-3 polinesočiosios rūgštys. Jų daug lašišoje, tune, silkėje, skumbrėje, unguryje, sardinėje. Omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys neleidžia susidaryti riebalų plokštelėms ir kauptis kraujagyslių sienelėse.
• vartoja daug žalių lapinių daržovių, citrusų, kuriuose gausu antioksidantų - medžiagų, kurios jungia ypač dideliu cheminiu aktyvumu pasižyminčias molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais.
• japonų mėgstamuose svogūnuose daug antioksidanto alicino. Česnakas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• rytiečiai geria daug žaliosios arbatos, turinčios daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių flavanoidų. Žalios arbatos reiktų išgerti bent po puodelį per dieną.
• Valgykite daug žuvies.
• Vartokite mažiau riebios raudonos mėsos, ją pakeisdami paukštiena: kalakutiena, vištiena, antiena. Vartojant daug žuvies ir vištienos rizika sirgti storosios žarnos vėžiu sumažėja 43 procentais.
• Citrusiniai vaisiai vartojami po pietų ne tik valo burnos ertmę, bet ir papildo vitamino C atsargas.
• Kaip maisto priedą ir prieskoninę daržovę vartokite žalius ar džiovintus jūros dumblius.
• Vartokite daug daržovių. Tik kas ketvirtas europietis pakankamai valgo daržovių ir vaisių. Juos turėtume valgyti ne rečiau kaip keturis kartus per dieną. Tai gali būti sulčių stiklinė pusryčių metu, griežinėlis pomidoro ant sumuštinio priešpiečių metu, salotos per pietus ar obuolys pavakariams. Daržovės ir vaisiai yra puikus vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Nemanykite, kad gerdami vitaminus su mikroelementais ir kitais priedais aprūpinate organizmą pakankamu jų kiekiu.
• Mėsa, paukštiena, ilgai kepama aukštoje temperatūroje, netenka daugelio savo savybių ir tampa pavojinga, nes joje atsiranda net 17 rūšių kancerogenų. Iš jų ypač pavojingi heterocikliniai aminai, kurių gausu ir rūkytoje mėsoje. Todėl prieš kepdami mėsą pamarinuokite 20-40 minučių arba 2 min. pakaitinkite mikrobangėje krosnelėje. Tada mėsa suminkštėja, o aminų kiekis sumažėja net 90 procentų.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę