Apsisaugoti nuo vėžio galima

Mūsų šalyje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies kraujagyslių ligų ir nuo vėžio. … Ligos atsiradimui tik 5-10 proc. įtakos turi paveldimumas. Kita dalis priklauso nuo mus supančios aplinkos, mitybos, gyvenimo būdo.
 

Pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų šeimoje kas nors sirgo ar mirė nuo šių ligų.
Jei sužinojote, kad buvo giminaičių, sirgusių šiomis ligomis, nepulkite į paniką. Paprasčiausiai tai įspėjimas jums, kad anksčiau nei kiti turite pradėti rūpintis savo sveikata. Bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinkite, ar nėra burnos, prostatos, odos ar storosios žarnos vėžio požymių. Taip pat pravartu pradėti vartoti vitaminus su antioksidantais (vitaminu E, beta karotinu, selenu), keisti mitybos įpročius.
Kad maistas turi įtakos daugeliui ligų, rodo ir tokie pavyzdžiai: šimtmečiais japonų vyrai vartojo maistą, kuris gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi, todėl jų šalyje sergančiųjų prostatos, storosios žarnos vėžiu ir širdies kraujagyslių ligomis daug mažiau nei Europoje.
 

TAD KUO GI YPATINGA JAPONŲ MITYBA?


Pasirodo, kad norint išvengti prostatos vėžio, reikia vartoti daug sojos produktų, pieno, sūrio, jogurto bei tokių daržovių, kaip brokoliai, Briuselio kopūstai, taip pat ropines daržoves. Jose gausu izoflavanoidų - medžiagų, kurios reaguoja su vyriškais lytiniais hormonais ir apsaugo nuo prostatos vėžio, stabdydamos vėžinių ląstelių augimą. Be to, šios medžiagos apsaugo ir nuo nepiktybinio prostatos padidėjimo, būdingo visiems vyrams, vyresniems nei 50 metų, - vadinamosios prostatos adenomos. Labai sumažėja rizika sirgti ir skausmingu šios liaukos uždegimu - prostatitu. Izoflavanoidų turinčių daržovių reiktų suvalgyti ne mažiau nei 25 g per dieną, nes jos organizme išlieka tik 48 valandas.
Japonų taip dažnai vartojami ryžiai bei makaronai apsaugo nuo storosios žarnos vėžio. Šių medžiagų tarpiniai skilimo produktai- butiratai – žarnyne sudaro rūgščią terpę ir nepalankias sąlygas karcinogenų – medžiagų, skatinančių naviko vystymąsi, atsiradimui.


Šios Rytų šalies žmonės beveik 7 kartus mažiau serga širdies kraujagyslių ligomis. Tai taip pat galima paaiškinti mitybos papročiais. Pasirodo, kad:
• japonai per dieną vidutiniškai suvartoja ne mažiau kaip 100 g žuvies, ypač kurioje daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių, iš kurių vertingiausios omega-3 polinesočiosios rūgštys. Jų daug lašišoje, tune, silkėje, skumbrėje, unguryje, sardinėje. Omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys neleidžia susidaryti riebalų plokštelėms ir kauptis kraujagyslių sienelėse.
• vartoja daug žalių lapinių daržovių, citrusų, kuriuose gausu antioksidantų - medžiagų, kurios jungia ypač dideliu cheminiu aktyvumu pasižyminčias molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais.
• japonų mėgstamuose svogūnuose daug antioksidanto alicino. Česnakas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
• rytiečiai geria daug žaliosios arbatos, turinčios daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių flavanoidų. Žalios arbatos reiktų išgerti bent po puodelį per dieną.
 

PAGRINDINIAI MITYBOS PRINCIPAI, KURIŲ REIKIA LAIKYTIS, NORINT SUMAŽINTI RIZIKĄ SUSIRGTI VĖŽIU:


• Valgykite daug žuvies.
• Vartokite mažiau riebios raudonos mėsos, ją pakeisdami paukštiena: kalakutiena, vištiena, antiena. Vartojant daug žuvies ir vištienos rizika sirgti storosios žarnos vėžiu sumažėja 43 procentais.
• Citrusiniai vaisiai vartojami po pietų ne tik valo burnos ertmę, bet ir papildo vitamino C atsargas.
• Kaip maisto priedą ir prieskoninę daržovę vartokite žalius ar džiovintus jūros dumblius.
• Vartokite daug daržovių. Tik kas ketvirtas europietis pakankamai valgo daržovių ir vaisių. Juos turėtume valgyti ne rečiau kaip keturis kartus per dieną. Tai gali būti sulčių stiklinė pusryčių metu, griežinėlis pomidoro ant sumuštinio priešpiečių metu, salotos per pietus ar obuolys pavakariams. Daržovės ir vaisiai yra puikus vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Nemanykite, kad gerdami vitaminus su mikroelementais ir kitais priedais aprūpinate organizmą pakankamu jų kiekiu.
• Mėsa, paukštiena, ilgai kepama aukštoje temperatūroje, netenka daugelio savo savybių ir tampa pavojinga, nes joje atsiranda net 17 rūšių kancerogenų. Iš jų ypač pavojingi heterocikliniai aminai, kurių gausu ir rūkytoje mėsoje. Todėl prieš kepdami mėsą pamarinuokite 20-40 minučių arba 2 min. pakaitinkite mikrobangėje krosnelėje. Tada mėsa suminkštėja, o aminų kiekis sumažėja net 90 procentų.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Gieshka
2009-03-18 17:25
Dekuj. Kaip tik to ir ieskojau :)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai