Tai, ką kiekvienam reikėtų žinoti apie racionalų antibiotikų vartojimą

Neracionalus antibiotikų vartojimas itin gajus – daugybė pacientų juos vartoja savo nuožiūra, dažnai renkasi ne toms ligoms gydyti ir vartoja juos per trumpai. Net ir teisingai paskyrus antibiotikus išlieka didelė rizika, kad pacientas juos vartos netinkamai – nuolat pasitaiko atvejų, kai nepaisoma gydytojo, vaistininko ar pakuotės lapelyje išvardintų nurodymų. Gyventojams būtina suprasti, kad neracionalus antibiotikų vartojimas kelia didelę riziką visai visuomenei – vis daugiau bakterijų tampa atsparios netgi plataus veikimo spektro vaistiniams preparatams. Kyla itin didelė rizika, kad ateityje žmonija neturės veiksmingų kovos su bakterijų sukeltomis infekcijomis būdų. 

 

Kada vartojami antibiotikai?

  • Pirmoji taisyklė, kurią būtina žinoti kiekvienam – antibiotikus paskiria tik gydytojas, atlikęs specialius tyrimus ir nustatęs diagnozę. Gydytojai nuolat kelia kvalifikaciją ir atnaujina savo žinias apie racionalų antibiotikų vartojimą – jie geriausiai žino, kada šie vaistiniai preparatai būtini. Tik gydytojas gali nustatyti tinkamą vaisto rūšį, dozę, vartojimą būdą ir metodus.
  • Antroji, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė – antibiotikai skirti tik bakterijų sukeltų ligų gydymui. Jie neskiriami, kai pacientas serga virusine infekcine liga. Didžioji dalis (maždaug 4 iš 5) šaltojo sezono susirgimų yra būtent virusinės kilmės. Sergant gripu ar peršalimu antibiotikai gali tik pabloginti situaciją. Antibiotikų veikimo mechanizmas pritaikytas bakterijų plitimo stabdymui ir nėra veiksmingas kovoje prieš virusus. Virusinės infekcijos gydomos kitais vaistiniais preparatais ir metodais. Virusų sukeltų ligų atveju dažnai taikomas tik simptominis gydymas arba skiriami tą virusą veikiantys vaistai. Kartais virusiniai susirgimai komplikuojasi bakterijų sukeltomis infekcijomis – tuomet sveikatos priežiūros specialistas sprendžia dėl antibiotikų skyrimo.
  • Trečioji taisyklė – antibiotikai nėra skirti trumpalaikiam simptominiam skausmo ar karščiavimo mažinimui. Tokiu atveju skiriami kiti vaistiniai preparatai (pavyzdžiui, paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo). Išgėrus porą tablečių antibiotikų simptomai iš tiesų gali palengvėti, tačiau taip elgtis nerekomenduojama, nes savigyda gali pridaryti žalos. Jokiais būdais nepatariama savarankiškai įsigyti antibiotikų be recepto, vartoti antibiotikų likučių ar dalintis šiais vaistais su kitais asmenimis – antibiotikus paskiria tik gydytojas individualaus paciento bakterinei infekcijai gydyti, kai tai yra būtina, kiti gydymo metodai neveiksmingi arba kyla pavojingų komplikacijų rizika. 

 

Kokios yra neracionalaus antibiotikų vartojimo grėsmės?

  • Kuo dažniau antibiotikai vartojami ne pagal savo paskirtį, tuo labiau auga bakterijų atsparumo jiems rizika. Kai kurių bakterijų tam tikri antibiotikai nebeveikia – tai iš dalies ir neracionalaus antibiotikų vartojimo pasekmė. Ilgainiui veiksmingų antibiotikų skaičius gali grėsmingai sumažėti, o antibiotikams atsparių pavojingų ligų sukėlėjų – padaugėti, nes bakterijos mutuoja, keičiasi genetine informacija, kinta jų savybės. Kai kurios bakterinės infekcijos tampa vis sunkiau suvaldomos ir reikalauja kompleksinio gydymo. Pavyzdžiui, pasitaiko vis daugiau gydymui rezistentiškų plaučių uždegimo atvejų, nei anksčiau. Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra rizika visai žmonijai, ne tik neteisingai antibiotikus vartojančiam pacientui.
  • Antibiotikai taip pat turi šalutinių poveikių, todėl jie turi būti vartojami tik tuomet, kai to reikia. Jie veikia ne tik patogeninius mikroorganizmus, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas – dėl tokių priežasčių gali prasidėti viduriavimas, kuris kai kuriais atvejais yra labai sunkus. Vartojant bakterijas veikiančius vaistinius preparatus gali pasireikšti ir kiti nepageidaujami poveikiai – odos bėrimai, pykinimas, kartais netgi sunkios alerginės reakcijos. Jei antibiotikai buvo paskirti vienam šeimos nariui ar kaimynui, tai tikrai nereiškia, kad tie patys vaistai tiks ir kitam asmeniui. 

 

Už racionalų antibiotikų vartojimą atsakingi ir pacientai, ir gydytojai. Sveikatos priežiūros specialistams rekomenduojama stengtis antibiotikus skirti kuo rečiau ir visada apsvarstyti alternatyvių gydymo metodų galimybes. Žinoma, kai kuriais atvejais nelieka kitos išeities ir, pasvėrus naudos ir rizikos santykį, tiesiog būtina paskirti bakterinių infekcijų sukėlėjus veikiančius vaistinius preparatus. Tuomet pacientui primygtinai rekomenduojama laikytis gydytojo arba vaistininko nurodymų ir antibiotikus vartoti tam tikru metu, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą numatytą laiko periodą. Antibiotikų likučius rekomenduojama nunešti į vaistinę, o ne saugoti namuose. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai