3 priežastys, kodėl būtina malšinti skausmą

Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų patyręs lengvo, vidutinio ar sunkaus skausmo. Lėtinis ar ūminis skausmas – tai nemalonus pojūtis, kuris jaučiamas organizmui reaguojant į sužeidimą ar susirgimą. Praėjus susirgimui ar pašalinus tam tikrus dirgiklius, užgijus žaizdoms skausmas ne visada dingsta. Jei skausmas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, tada ieškoma priežasčių, pavyzdžiui, lėtinį skausmą sukeliančių organizmo sutrikimų. 

 

Skausmas gali būti deginantis, maudžiantis, duriantis, veriantis (kitaip – aštrus arba bukas).  Dažniausiai pacientai skundžiasi galvos, raumenų, skeleto, menstruaciniais skausmais. Šio nemalonaus pojūčio atveju žmonės elgiasi labai skirtingai – vieni, vos pajutę bet kokį, kad ir labai lengvą skausmą, nesikankina ir imasi vaistinių preparatų. Kiti – atvirkščiai, kenčia net ir vidutinį ar sunkų skausmą, visaip vengia vaistinių preparatų, kurie galėtų numalšinti nemalonius pojūčius ir iš karto pagerinti gyvenimo kokybę. Vis dėlto visur turėtų būti remiamasi racionalumu – vos jaučiamam skausmui dažnu atveju iš karto nereikėtų griebtis stiprių vaistų, o pasireiškiant vidutiniam ir sunkiam skausmui, verta nedelsti ir iš karto jį malšinti. Per didelis vaistų vartojimas gali turėti itin žalingų pasekmių, vis dėlto pasvėrus naudos ir rizikos santykį vaistus nuo skausmo esant sunkiems, gyvenimo kokybę trikdantiems skausmams, geriau vartoti, nei jų nevartoti. Kodėl būtina malšinti skausmą, kuris trukdo normaliai kasdieninei veiklai? 

 

Skausmas sukelia nemalonius fizinius pojūčius. Ne paslaptis, kad žalingiausia skausmo pasekmė – pats nemalonus pojūtis. Žmogus negali džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Patyrę traumą sportininkai kurį laiką ar daugiau jau iš viso nebegali užsiimti savo mėgstamu sportu, stiprų galvos skausmą  jaučianti mama dėmesį sutelkia į savo blogą savijautą, o ne į džiaugsmą rūpinantis vaikeliu. Apribojamas paciento judrumas, dėl to mažiau išsiskiria ir laimės hormonų – pacientas tampa vangesnis, aplinka nusispalvina pilkomis spalvomis. 

 

Skausmas gali turėti įtakos ir emocinei, psichologinei būsenai. Jeigu pacientas jaučia lėtinius skausmus, ilgainiui gali sutrikti ir emocinė būklė, nebedžiuginti kiekvienas rytas, kuris pasitinkamas skausmo perkreiptu veidu. Būtina stebėti ne tik paciento fizinę būklę, bet ir saugoti psichologinę savijautą. Ir fizinė, ir emocinė gerovė yra stipriai susijusios – jei žmogus jaučia depresijos požymius, tai jis ir mažiau judės ne tik dėl jaučiamo skausmo, bet ir dėl ilgainiui atsiradusio psichologinio nuosmukio. 

 

Skausmo metu patiriamas stresas, dėl kurio organizme išsiskiria daug aktyvių medžiagų. Žinoma, kad streso metu padidėja tam tikrų hormonų gamyba  (pavyzdžiui, kortizolio, adrenalino, noradrenalino, dopamino). Trumpalaikio streso metu šios medžiagos naudingos – padeda organizmui susitvarkyti su netikėtai užklupusiais sunkumais. Tačiau būtina žinoti, kad jei šių aktyviųjų medžiagų organizmas išskiria per daug ir tai vyksta nuolat, ilgainiui pakinta organų sistemų veikla, gali lėtėti medžiagų apykaita. Stresui užsitęsus, žmogus tampa abejingas aplinkai, sumažėja jo budrumas ir noras dirbti – tada gali atsirasti ir emocinių sutrikimų, depresijos požymių; pacientas jaučiasi nuolat išsekęs. 

 

Skausmą gydyti galima nemedikamentinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, fizioterapija, šiluma, šalčiu, aromaterapija, akupunktūra) ir medikamentinėmis priemonėmis (populiariausi yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kiti analgetikai ir antipiretikai, pavyzdžiui, paracetamolis). Vienas iš pavyzdžių yra deksketoprofenas, kuris patikimai malšina galvos, raumenų, skeleto, dantų ir menstruacinius skausmus. Deksketoprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, šios vaistinės medžiagos savo sudėtyje turi Dolmen. Dolmen tiekiamas keliomis patogiomis vartoti farmacinėmis formomis – greitesniu veikimu pasižymi  granulės geriamajam tirpalui, o daug pacientų dėl patogaus vartojimo renkasi plėvele dengtas tabletes. Būtina turėti galvoje, kad vaistus nuo skausmo  reikia vartoti racionaliai ir tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai