Vakcinos: skiepytis ar nesiskiepyti?

Skiepytis ar nesiskiepyti – tai gana dažnas klausimas, kurį sau ir kitiems užduodame tuomet, kai reikia pasirinkti, ar skiepyti vaiką nuo gripo, ar rizikuoti ir vykti į kelionę nepasiskiepijus, ar visgi ryžtis tam adatos dūriui... Taigi, remdamiesi Didžiosios Britanijos gydytojo Richard Halvorsen parašyta knyga „Visa tiesa apie vakcinas“ bandome atsakyti į šį, gana sudėtingą, klausimą.

 

Amžinos diskusijos dėl vakcinų

Nors jau praėjo daugybė metų nuo to laiko, kai pirmą kartą buvo panaudota vakcina, diskusijos apie jų teikiamą naudą ir žalą netyla iki šių dienų. Knygoje teigiama, jog dar XIX amžiuje dėl privalomo skiepo nuo raupų kilo riaušės, žmones sodino į kalėjimus. Dar vėliau – tėvai ir netgi vyriausybės nariai vengė skiepų nuo difterijos, nes paskiepytiems vaikams dėl tuo metu prasidėjusio poliomielito protrūkio kilo didesnė paralyžiaus grėsmė. XX a. užvirė aršūs nesutarimai dėl kokliušo vakcinos dėl kurių gerokai krito skiepijimo rodikliai. Iki šių dienų netyla diskusijos dėl daugybės vakcinų: tebevyksta debatai dėl tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės vakcinos (MMR).  

 

Ar imuninės sistemos sutrikimai gali atsirasti dėl vakcinų?

Knygoje gana aiškiai teigiama, jog autizmas yra vienas iš kelių su skiepais siejamų imuninės sistemos sutrikimų. Šalia jo gydytojas pamini ir diabetą bei astmą. Tokį savo teiginį argumentuoja, rašymas: „Vakcinos skirtos stimuliuoti imuninę sistemą. Taip jos veikia. Tad mintis, jog vakcinos gali sąlygoti su imunine sistema susijusius negalavimus, nėra nei keista, nei stebėtina. Dar daugiau, plačiai pripažįstama, kad kai kuriems žmonėms skiepai sukelia autoimuninius sutrikimus <...> Per pastaruosius dvidešimt metų gerokai padaugėjo imuninės sistemos sutrikimų turinčių vaikų.“ Gydytojas teigia, jog vaikų tarpe padaugėjo sergančių astma, egzema, o taip pat kitais imuniniais sutrikimais, kurių vienas iš dažniausių - diabetas.

Gydytojas domisi ir klausia, kodėl taip nutinka? Į šį klausimą randa atsakymą remdamasis pastarųjų metų teorija, kuri sako, jog vaikystėje persirgtos infekcinės ligos vėliau užkerta kelią tokioms ligoms kaip astma ir egzema: labai ankstyvame amžiuje imuninė sistema gali vystytis dviem skirtingais būdais. Pirmuoju atveju organizmo reakcija stimuliuoja sąveiką su skirtingomis infekcijomis, ir jis kovoja itin efektyviai. Antruoju atveju organizmas dažniau reaguoja, sukeldamas alerginius imuninius sutrikimus.

 

Skandalas, kuris kilo dėl vakcinų 

Ne taip ir seniai, 2000 metais, buvo sustiprėjusi panika dėl raudoniukės vakcinos MMR – ją paskatino JAV kilęs nerimas dėl gyvsidabrio naudojimo. Visi žino, jog gyvsidabris yra viena nuodingiausių žmonėms žinomų medžiagų, tad buvo sunku patikėti, jog tokia nuodinga medžiaga daugiau nei šešiasdešimt metų buvo švirkščiama kūdikiams, nors niekas negarantavo, kad taip elgtis yra saugu. Skandalas kilo dėl, to, jog buvo išsiaiškinta, jog vakcinose buvo naudojamas konservantas – tiomersalis  - organinis gyvsidarbuo junginys. Maždaug pusė šio konservanto pagaminta iš etilgyvsidabrio, kuris kenkia daugeliui organizmo sričių, ypač smegenims, nervams, imuninei sistemai ir inkstams.

 

Vakcinose esančios medžiagos – kai kurios iš jų pavojingos

Ne tik gyvsidabris, bet ir aliuminis buvo naudojamas vakcinose. Ir net aštuoniasdešimt metų, kurio neigiamas poveikis žmogaus sveikatai – akivaizdus. Knygos autorius pagrindžia šį teiginį sakydamas, jog 2004 metais medicinos žurnale „The Lancet“ buvo išspausdinta apžvalga apie neigiamus padarinius po KDS vakcinos (nuo kokliušo, difterijos, stabligės) su aliuminiu.“ Visgi, per mažai buvo atlikta tyrimų, jog būtų galima daryti išsamesnes išvadas. Kaip bebūtų, faktas, jog aliuminis – žemės plutos metalas, kuris taikomas lėktuvų gamyboje, yra visai nenaudingas mūsų organizmui: jis nuodingas kaulams, smegenimis, jo poveikiui ypač jautri centrinė nervų sistema.

 

{banner-24}

 

Vietoj išvadų

Visgi, skiepai daugeliu atvejų gali mus apsaugoti nuo pavojingų gyvybei ligų. Tą rodo ir neseniai įvykęs nemalonus įvykis, kuomet nuo meningokoko infekcijos Lietuvoje mirė berniukas. Sergant meningokokine infekcija pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, kaklo sustingimas, didelis mieguistumas, jautrumas šviesai,  karščiavimas,  tamsūs taškiniai išbėrimai. Liga progresuoja greitai ir pasireiškia mirtimi. Būtent tokie nemalonūs meningokokinės infekcijos atvejai paskatino nuo kitų metų liepos mėnesio Lietuvoje kompensuoti meningokokinės infekcijos skiepus.

 

L.Rimgailė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai